„Pastarosiomis dienomis jūros vėjo parkai, jų plėtra ir „Ignitis grupės“ vaidmuo gavo daug dėmesio. Turiu pripažinti, kad mūsų komunikacijoje pačioje pradžioje pritrūko aiškumo tiek įvardijant labai skirtingas abiejų jūros parkų misijas, tiek metiniame pranešime informuojant apie galimą poreikį pratęsti galutinį terminą“, – trečiadienį feisbuke rašė D. Maikštėnas.
„Galėjo susidaryti neteisingas įspūdis, kad projektas nutraukiamas ar prarandama galimybė sumažinti kainas visiems vartotojams. Nuviltų lūkesčių jausmas sukėlė kritikos bangą, dėl to apgailestauju ir atsiprašau“, – pridūrė jis.
Jis pakartojo, kad pirmasis 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parkas, kurį kartu su partneriais vysto „Ignitis grupė“, yra skirtas planuojamai didžiosios pramonės dekarbonizacijai, vandenilio pramonės plėtrai ir eksportui, o jo pagaminta elektra nepatektų į biržą.
Tuo metu antrasis su valstybės paramą planuojamas vystyti projektas, kurio vystytojo konkursą ketinama paskelbti artėjant vasarai, būtų skirtas „esamų Lietuvos energetinių poreikių tenkinimui“, o jame pagaminta elektra būtų teikiama per biržą ir mažintų kainą visiems vartotojams.
„Dėl skirtingų paskirčių ir finansavimo modelių, pirmasis negali pakeisti antrojo. Jų Lietuvai reikės abiejų, tačiau, kaip dabar matome, ne vienu metu“, – teigė D. Maikštėnas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį teigė, kad apie skirtingą Lietuvoje planuojamų statyti jūrinių vėjo parkų paskirti netiksliai iškomunikavo praėjusios kadencijos Vyriausybė, o „Ignitis grupė“ turi prisiimti atsakomybę ir pripažinti, jog pasikeitus rinkos sąlygoms jos vystomas projektas nevyksta taip, kaip planuota
„Ignitis grupės“ akcininkės Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius trečiadienį sakė, kad jos vadovų atsakomybę dėl galinčio vėluoti pirmojo 700 MW galios jūros vėjo parko projekto balandžio pradžioje turėtų svarstyti stebėtojų taryba.
Kaip anksčiau rašė BNS, „Ignitis grupės“ vadovybė pastaruoju metu sulaukė premjero Gintauto Palucko ir Prezidentūros kritikos dėl atidėtų terminų vystant pirmąjį Lietuvos vėjo parką Baltijos jūroje.
Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų, o projektas būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.
Pavasarį ketinama iš naujo skelbti antrojo tokios pat galios parko vystytojo konkursą, jame numatyta galimybė pretenduoti į valstybės skatinimą.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.
