Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – iki metų galo visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Dažnai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų. Kaip palyginti ir įvertinti tiekėjų gaunamus pasiūlymus? Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas pataria į ką atkreipti dėmesį norint pasirinkti sau palankiausią planą.
Natūralu, kad elektros energijos kaina gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis tiekėją. Iki šiol valstybė reguliavo elektros kainą ir tai daugeliui atrodė esant žemiausios kainos bei stabilumo garantas.
Vis dėlto, tai savaime nereiškia mažesnių gyventojų išlaidų, mat elektros kainą artimiausiems metams ar pusmečiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi prognozėmis, o tai reiškia, kad reali kaina biržoje gali būti mažesnė nei valstybės nustatyta. Taigi, nepriklausomų tiekėjų veikimas rinkos sąlygomis leidžia užtikrinti teisingiausią elektros tiekimo kainą vartotojams, kurią reguliuos nebe valstybė, o auganti konkurencija.
Tačiau kodėl tiekėjų pasiūlymuose matome skirtingas elektros tiekimo kainas, jei biržoje jie perka elektrą už tą pačią?
„Atsakymas ganėtinai paprastas. Visų pirma, reikėtų žinoti, kad valstybės nereguliuojamą elektros tiekimo kainą sudaro dvi dedamosios – elektros kaina biržoje bei tiekėjo nustatyta tiekimo kaina. Pastaroji natūraliai skiriasi tiekėjams įvertinus savo kaštus“, – ESO Sprendimų klientams departamento vadovas A. Buivydas.
Tiekėjai vykdydami savo veiklą prognozuoja kokios gali būti energijos gamybos kainos ateityje, vertina iš kokių šaltinių galima bus kokiais kiekiais nusipirkti energiją dvišaliais kontraktais, stebi energijos paklausos ir gamybos pasiūlos tendencijas, kai kurie tiekėjai galbūt patys statosi savo generacinius pajėgumus, ir remdamiesi visa šia informacija teikia fiksuotos kainos pasiūlymus klientams.
Besikeičiančioje aplinkoje kuomet klientas turi fiksuotą kainą jis visuomet bus ramus kad ilgalaikėje perspektyvoje sumokės optimalią kainą. Tuo tarpu pasirinkus nuo kainos biržoje tiesiogiai priklausantį kainos tarifą, už elektrą mokėsime tokią kainą, kokia tą mėnesį ji bus biržoje. O paskutinių dviejų metų istorija rodo kad metų eigoje galimi labai dideli kainos svyravimai.
Fiksuota ar kintanti kaina?
Svarstydami, rinktis fiksuotą ar nuo kainos svyravimų biržoje priklausančią kainą, gyventojai norėtų žinoti viena – kuris pasirinkimas geresnis. Įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos.
„Galima sakyti, kad abu pasirinkimai turi panašius šansus. Kainai biržoje augant, „laimės“ tie, kurie bus užfiksavę mažesnę kainą, tuo metu kainai biržoje krintant labiau džiaugsis jos nefiksavę, o ilgalaikėje perspektyvoje ir vienų, ir kitų rezultatas, tikėtina, bus ganėtinai panašus“, – paaiškina ESO ekspertas.
Daugiausiai šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į finansų planavimą. Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus.
Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės.
Marža ar mėnesio mokestis?
Svarstant rinktis kintamą elektros kainą, dėmesį reikėtų atkreipti į kainodarą. Vieni tiekėjai siūlo mokėti biržoje prekiaujamos elektros kainą bei mėnesinį mokestį, kiti mėnesinio mokesčio netaiko, tačiau taiko kainos maržą.
Įvertinti, kokį pasiūlymą verta rinktis – su plano mėnesio mokesčiu ar tiekėjo marža – padės paprasti skaičiavimai. Tam tereikia žinoti, kiek paprastai sunaudojate elektros energijos (šią informaciją galima rasti ESO savitarnos svetainėje) ir padauginti skaičių kilovatvalandėmis iš tiekėjo maržos.
„Jei sunaudojamos elektros energijos kiekio ir tiekėjo maržos sandaugos suma yra mažesnė nei mėnesio mokestis, greičiausiai verta rinktis pasiūlymą, kur biržos kainai taikoma tiekėjo marža. Tačiau jei savo namuose sunaudojate didelius kiekius elektros, tikėtina, mažesnes išlaidas elektrai užtikrins fiksuotas mėnesinis mokestis“, – komentuoja A. Buivydas.
Atstovas taip pat ragina atidžiai pasidomėti specialiųjų pasiūlymų sąlygomis. Pavyzdžiui, kas nutinka tuo atveju, jei tiekėjas siūlo nuolaidą – galimybę nemokėti už pirmąjį savo sutarties mėnesį, tačiau po kurio laiko sugalvojate pakeisti tiekėją. Verta išsiaiškinti, ar tuomet teks grąžinti tokią tiekėjo dovaną, atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties nutraukimo sąlygas.
Lietuvoje nuo 2020 m. prasidėjo elektros rinkos dereguliavimo projektas – iki metų galo visi gyventojai turi pasirinkti savo nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Dažnai kyla klausimų dėl skirtingų tiekėjų siūlomų kainų ir kainodaros skirtumų, specialiųjų pasiūlymų. Kaip palyginti ir įvertinti tiekėjų gaunamus pasiūlymus? Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekspertas Audrius Buivydas pataria į ką atkreipti dėmesį norint pasirinkti sau palankiausią planą.
Natūralu, kad elektros energijos kaina gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis tiekėją. Iki šiol valstybė reguliavo elektros kainą ir tai daugeliui atrodė esant žemiausios kainos bei stabilumo garantas.
Vis dėlto, tai savaime nereiškia mažesnių gyventojų išlaidų, mat elektros kainą artimiausiems metams ar pusmečiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi prognozėmis, o tai reiškia, kad reali kaina biržoje gali būti mažesnė nei valstybės nustatyta. Taigi, nepriklausomų tiekėjų veikimas rinkos sąlygomis leidžia užtikrinti teisingiausią elektros tiekimo kainą vartotojams, kurią reguliuos nebe valstybė, o auganti konkurencija.
Tačiau kodėl tiekėjų pasiūlymuose matome skirtingas elektros tiekimo kainas, jei biržoje jie perka elektrą už tą pačią?
„Atsakymas ganėtinai paprastas. Visų pirma, reikėtų žinoti, kad valstybės nereguliuojamą elektros tiekimo kainą sudaro dvi dedamosios – elektros kaina biržoje bei tiekėjo nustatyta tiekimo kaina. Pastaroji natūraliai skiriasi tiekėjams įvertinus savo kaštus“, – ESO Sprendimų klientams departamento vadovas A. Buivydas.
Tiekėjai vykdydami savo veiklą prognozuoja kokios gali būti energijos gamybos kainos ateityje, vertina iš kokių šaltinių galima bus kokiais kiekiais nusipirkti energiją dvišaliais kontraktais, stebi energijos paklausos ir gamybos pasiūlos tendencijas, kai kurie tiekėjai galbūt patys statosi savo generacinius pajėgumus, ir remdamiesi visa šia informacija teikia fiksuotos kainos pasiūlymus klientams.
Besikeičiančioje aplinkoje kuomet klientas turi fiksuotą kainą jis visuomet bus ramus kad ilgalaikėje perspektyvoje sumokės optimalią kainą. Tuo tarpu pasirinkus nuo kainos biržoje tiesiogiai priklausantį kainos tarifą, už elektrą mokėsime tokią kainą, kokia tą mėnesį ji bus biržoje. O paskutinių dviejų metų istorija rodo kad metų eigoje galimi labai dideli kainos svyravimai.
Fiksuota ar kintanti kaina?
Svarstydami, rinktis fiksuotą ar nuo kainos svyravimų biržoje priklausančią kainą, gyventojai norėtų žinoti viena – kuris pasirinkimas geresnis. Įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos.
„Galima sakyti, kad abu pasirinkimai turi panašius šansus. Kainai biržoje augant, „laimės“ tie, kurie bus užfiksavę mažesnę kainą, tuo metu kainai biržoje krintant labiau džiaugsis jos nefiksavę, o ilgalaikėje perspektyvoje ir vienų, ir kitų rezultatas, tikėtina, bus ganėtinai panašus“, – paaiškina ESO ekspertas.
Daugiausiai šis pasirinkimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į finansų planavimą. Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus.
Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės.
Marža ar mėnesio mokestis?
Svarstant rinktis kintamą elektros kainą, dėmesį reikėtų atkreipti į kainodarą. Vieni tiekėjai siūlo mokėti biržoje prekiaujamos elektros kainą bei mėnesinį mokestį, kiti mėnesinio mokesčio netaiko, tačiau taiko kainos maržą.
Įvertinti, kokį pasiūlymą verta rinktis – su plano mėnesio mokesčiu ar tiekėjo marža – padės paprasti skaičiavimai. Tam tereikia žinoti, kiek paprastai sunaudojate elektros energijos (šią informaciją galima rasti ESO savitarnos svetainėje) ir padauginti skaičių kilovatvalandėmis iš tiekėjo maržos.
„Jei sunaudojamos elektros energijos kiekio ir tiekėjo maržos sandaugos suma yra mažesnė nei mėnesio mokestis, greičiausiai verta rinktis pasiūlymą, kur biržos kainai taikoma tiekėjo marža. Tačiau jei savo namuose sunaudojate didelius kiekius elektros, tikėtina, mažesnes išlaidas elektrai užtikrins fiksuotas mėnesinis mokestis“, – komentuoja A. Buivydas.
Atstovas taip pat ragina atidžiai pasidomėti specialiųjų pasiūlymų sąlygomis. Pavyzdžiui, kas nutinka tuo atveju, jei tiekėjas siūlo nuolaidą – galimybę nemokėti už pirmąjį savo sutarties mėnesį, tačiau po kurio laiko sugalvojate pakeisti tiekėją. Verta išsiaiškinti, ar tuomet teks grąžinti tokią tiekėjo dovaną, atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties nutraukimo sąlygas.
