Turbūt kiekvienam iš mūsų naršant internete žadą atima vaizdai, kurie yra užfiksuoti iš paukščio skrydžio. Smagu pamatyti tai, ko paprastai negalime išvysti: iš viršaus nufilmuoti mūsų namų stogai, miškai, upės, jūra, naktinis miestas. Vienas iš žmonių, bandančių parodyti įprastas vietas kitu kampu, yra Mantas, šia veikla užsiimantis nuo 2020 metų vasaros. Esate šiaulietis. Kaip gyvenimo keliai jus atvedė į Klaipėdą? Pabaigiau mokslus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Medininkuose, ir buvau paskirtas dirbti Klaipėdoje. Iš pradžių ilgiau Klaipėdoje neplanavau pasilikti, tačiau po kurio laiko mane pradėjo labai dominti jūra, kroviniai, laivai ir tada įstojau į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Joje įgijau jūrų technologijų bakalaurą ir toliau sėkmingai pasilikau dirbti bei gyventi būtent Klaipėdoje. Kol kas tikrai neplanuoju palikti šio miesto. Jūrų technologijos ir fotografija yra tikrai skirtingi dalykai. Kaip fotografijai atsirado laiko ir vietos jūsų gyvenime? Tai mano hobis. Aš visada mėgstu užsiimti tais dalykais, kurie patraukia akį. Galiu teigti, kad fotografija į mano gyvenimą atėjo netikėtai. 2017 metais su žmona išvykome į kelionę, kurios metu, kaip ir visi, daug fotografavome. Bet aš norėjau, kad nuotraukos būtų geresnės kokybės, ir nusprendžiau nusipirkti fotoaparatą. Iš kitų žmonių pradėjau sulaukti teigiamų reakcijų, atsiliepimų apie savo nuotraukas. Visa tai paskatino šią veiklą toliau tobulinti. Žinoma, nuotraukos buvo mėgėjiško lygio, nes niekur fotografijos nesimokiau. DARBAI. Dažniausiai Manto darbuose galima išvysti Klaipėdos kraštovaizdį, lenktyninių automobilių nuotraukas bei vaizdo įrašus. Manto LESANAVIČIAUS nuotr. Ar buvo viena kažkokia tematika, ką fotografuodavote? Ne. Fotografuodavau ir fotografuoju tai, kas man patinka. Niekada nebuvau prisirišęs prie kažkokios vienos tematikos. Yra tekę fotografuoti ir įvairias šventes, bet tai nėra tai, ką aš noriu daryti. Švenčių fotografavimas – labiau toks variantas, kai norisi įvairovės. Kaip kilo idėja pradėti darbą su dronais? Iš pradžių įsigijau tradicinį, įprastą GPS droną, kuris pats sklando ore, o praradus ryšį vėl grįžta į paleidimo poziciją. Su šiuo dronu aš toliau fotografavau ir labai džiaugiausi, kad tai galiu daryti iš paukščio skrydžio – nuotraukos atrodydavo įspūdingai. Man labai gražu pamatyti objektus, vietoves iš tos vietos, iš kurios mes patys fiziškai niekaip negalime padaryti. Dabar aš užsiimu veikla su visai kitokiais dronais. Tai yra lenktyniniai FPV dronai (FPV – „first person view“), kurie yra valdomi visiškai rankiniu būdu. Jie automatiškai nesklando ore ir jeigu jie praranda ryšį su jį valdančiu asmeniu, atvirkščiai nei GPS dronai, jie negrįžta į reikiamą poziciją, o tiesiog nukrenta. Tačiau sykiu jie yra daug labiau manevringi ir gali įsibėgėti iki 160-190 km/h. Kadangi vaizdas matomas pro akinius realiu laiku valdant droną, atsiveria daug didesnės galimybės.