Karas Ukrainoje
„Ypatingas gebėjimas“ yra šiurpi istorija-mįslė, kuri patikrins jūsų pastabumą. Tad pasirūpinkite tamsia atmosfera ir pradėkite skaityti… Tiems, kuriems perskaičius paskutinę pastraipą pirmiems pašiurps oda, įteikite kokį prizą…
Helovino istorija: Ypatingas gebėjimas
Gyvenu Osakoje, Japonijoje. Rytais į darbą dažniausiai važiuoju metro. Sykį laukdamas traukinio pamačiau elgetą, stovintį stoties kamputyje. Jis laikė ištiesęs aukų dėžutę ir kažką murmėjo.
Pro šalį praėjo stambi moteris.
– Kiaulė, – išgirdau elgetą sakant.
Ohoho, kokie epitetai! Ir šitaip jis ketina gauti centų?
Tolyn nuskubėjo aukštas verslininkas.
– Žmogus, – tarstelėjo benamis.
Žmogus? Na, čia jau nesiginčiju, vyras su kostiumu tikrai buvo žmogus.
Priėjau arčiau, kad girdėčiau, ką jis ten vapa.
– Karvė, – pasakė, kai pro šalį nubėgo lieknas vyriškis.
Karvė? Man jis buvo panašesnis į laibakojį viščiuką.
Nutaręs, kad valkatai tiesiog pasimaišė, nuskubėjau į savo traukinį.
Kitą rytą nuskurėlis vėl buvo ten pat.
– Bulvė, – pareiškė, pamatęs stambų vyrą.
Naujas žodis žodyne? Maniau, kad visi storuliai jam „karvės“. O gal jo nosis kaip bulvė? Kaip nemandagu!
O gal šis žmogus žino, kuo praeiviai buvo praeituose gyvenimuose?
Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Niekaip negalėjau suprasti.
Dar kurį laiką stovėjau greta ir klausiausi, kaip jis vadina praeivius avimis, triušiais ir morkomis, o tada priėjau prie pat.
– Duona, – pasakė jis man.
Įmečiau smulkių ir paklausiau, ką gi jis čia kalba? Ar turi kokią stebuklingą galią matyti daugiau, nei kiti žmonės?
– Taip, išties turiu, – atsakė vyras. – Tik nelabai įspūdingą. Negaliu nei skaityti minčių, nei nuspėti ateities.
Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis
– O ką gi jūs galite?
Elgeta patylėjo.
– Tegaliu pasakyti, ką paskutinį žmonės valgė.
Prajukau, nes iš tikrųjų ryte spėjau užkąsti tik duonos kriaukšlės.
Nuėjau purtydamas galvą. Koks bevertis gebėjimas.
Bet tada prisiminiau…
Ir vos nenualpau.
Parengė: E.
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.
„Ypatingas gebėjimas“ yra šiurpi istorija-mįslė, kuri patikrins jūsų pastabumą. Tad pasirūpinkite tamsia atmosfera ir pradėkite skaityti… Tiems, kuriems perskaičius paskutinę pastraipą pirmiems pašiurps oda, įteikite kokį prizą…
Helovino istorija: Ypatingas gebėjimas
Gyvenu Osakoje, Japonijoje. Rytais į darbą dažniausiai važiuoju metro. Sykį laukdamas traukinio pamačiau elgetą, stovintį stoties kamputyje. Jis laikė ištiesęs aukų dėžutę ir kažką murmėjo.
Pro šalį praėjo stambi moteris.
– Kiaulė, – išgirdau elgetą sakant.
Ohoho, kokie epitetai! Ir šitaip jis ketina gauti centų?
Tolyn nuskubėjo aukštas verslininkas.
– Žmogus, – tarstelėjo benamis.
Žmogus? Na, čia jau nesiginčiju, vyras su kostiumu tikrai buvo žmogus.
Priėjau arčiau, kad girdėčiau, ką jis ten vapa.
– Karvė, – pasakė, kai pro šalį nubėgo lieknas vyriškis.
Karvė? Man jis buvo panašesnis į laibakojį viščiuką.
Nutaręs, kad valkatai tiesiog pasimaišė, nuskubėjau į savo traukinį.
Kitą rytą nuskurėlis vėl buvo ten pat.
– Bulvė, – pareiškė, pamatęs stambų vyrą.
Naujas žodis žodyne? Maniau, kad visi storuliai jam „karvės“. O gal jo nosis kaip bulvė? Kaip nemandagu!
O gal šis žmogus žino, kuo praeiviai buvo praeituose gyvenimuose?
Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Niekaip negalėjau suprasti.
Dar kurį laiką stovėjau greta ir klausiausi, kaip jis vadina praeivius avimis, triušiais ir morkomis, o tada priėjau prie pat.
– Duona, – pasakė jis man.
Įmečiau smulkių ir paklausiau, ką gi jis čia kalba? Ar turi kokią stebuklingą galią matyti daugiau, nei kiti žmonės?
– Taip, išties turiu, – atsakė vyras. – Tik nelabai įspūdingą. Negaliu nei skaityti minčių, nei nuspėti ateities.
Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis
– O ką gi jūs galite?
Elgeta patylėjo.
– Tegaliu pasakyti, ką paskutinį žmonės valgė.
Prajukau, nes iš tikrųjų ryte spėjau užkąsti tik duonos kriaukšlės.
Nuėjau purtydamas galvą. Koks bevertis gebėjimas.
Bet tada prisiminiau…
Ir vos nenualpau.
Parengė: E.
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.
