Išmatų spalvos pokyčiai gali sukelti nerimą, tačiau ne visada jie reiškia rimtą sveikatos sutrikimą. Vis dėlto, pasak medikų, juodos spalvos išmatos kartais gali būti signalas, į kurį būtina reaguoti nedelsiant. Aptarkime, kada tai tik maisto ar papildų poveikis, o kada – rimtos ligos požymis.
Nekalti spalvos pokyčiai
Dažniausiai išmatos patamsėja dėl suvartoto maisto ar vaistų. Jei neseniai valgėte daug mėlynių, juodųjų serbentų ar vartojote geležies papildus bei aktyvintąją anglį, tikėtina, kad spalvos pokytis yra laikinas ir nepavojingas. Tokiu atveju išmatų spalva įprastai normalizuojasi per vieną ar dvi dienas.
Melena – pavojaus signalas
Visai kita situacija, kai išmatos tampa ne tik juodos, bet ir lipnios, blizgios, primenančios degutą bei pasižymi itin nemaloniu, specifiniu kvapu. Medicinoje tokia būklė vadinama melena. Tai yra aiškus ženklas, kad virškinimo trakte yra kraujavimo šaltinis.
Pasak gastroenterologų, melena atsiranda tuomet, kai kraujas iš viršutinės virškinamojo trakto dalies (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos) susimaišo su skrandžio rūgštimi ir virškinimo fermentais. Šis procesas pakeičia kraujo spalvą į juodą. Dažniausios tokio kraujavimo priežastys yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, erozinis gastritas ar tam tikrų vaistų sukelta gleivinės pažaida.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Gydytojai pabrėžia, kad delsti negalima, jei juodos, deguto konsistencijos išmatos pasirodo kartu su kitais simptomais. Į šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis, jeigu jaučiate:
- Bendrą silpnumą ar galvos svaigimą;
- Padažnėjusį širdies plakimą;
- Pilvo skausmą;
- Alpimą ar sąmonės praradimą.
Šie požymiai gali rodyti, kad organizmas netenka daug kraujo. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios bei asmenys, vartojantys kraują skystinančius vaistus (antikoaguliantus) ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Jiems net ir vienkartinis melenos epizodas yra pakankama priežastis nedelsiant pasikonsultuoti su medikais.
Kaip nustatoma priežastis?
Gydytojas, įvertinęs simptomus, pirmiausia skirs kraujo tyrimus, kurie parodys, ar nėra mažakraujystės (anemijos). Taip pat gali būti atliekamas išmatų tyrimas dėl slapto kraujavimo. Patvirtinus kraujavimo faktą, dažniausiai atliekamas endoskopinis tyrimas (gastroskopija), kurio metu apžiūrimas skrandis ir dvylikapirštė žarna. Šis tyrimas leidžia tiksliai nustatyti kraujavimo vietą ir priežastį.
Nors kai kurie pacientai baiminasi endoskopijos, tai yra greita ir saugi procedūra, padedanti laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą, kol ji nesukėlė sunkesnių komplikacijų. Jei kyla abejonių dėl savo sveikatos būklės, visuomet geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju.
