„Tik lapkričio vidurys, o prekybos centrai jau stato egles – išorėje ir viduje. Dar negirdėjau, bet, manau, išgirsiu “džinglbelus„, “tyliąsias naktis„. Tokios gražios giesmės, o užtąsytos negailestingai. Ne tik prekybos centruose, bet ir užeigose, net tualete kažkur esu girdėjęs. Kai tos Kalėdos ateis, viskas jau lįs per gerklę“, – rūstavo ponas Juozas.
Lyg ir pritariau jam. Nes per radiją, TV kanalus reklamos su kalėdinių giesmių motyvais – jau šurumburum.
Sutemus važiuodama pro LEZ gigantus visai nepykau ant užsienio kapitalo įmonės sienos matydama Lietuvos vėliavos spalvų trijų eglučių iliuminacijas.
Kažkada, belaukdama Kalėdų, leisdavau sau pramogą – pralėkti per Klaipėdą gaudydama kalėdinius žiburius. Miesto „pietų ašigalis“, skirtingai nei centras, tamsiuoju paros metu atrodydavo niūrokai. Gal dabar yra kitaip?
Nes kelerius metus tenkinuosi pamiglinėjusi savo kvartale arba kelis kartus apsukusi ratus Mažojo Kaimelio gatvelėmis. Pasidžiaugiu individualių namų ir kiemų puošyba. Kad ir prieš mėnesį nuo advento. Pasižiūrėti – gražu ir man gyventi netrukdo.
Kai atsikrausčiau į naujos statybos kvartalą, irgi eglutę statydavau balkone, jo turėklus apkarstydavau girliandomis. Atvirai prisipažinsiu – iki Kalėdų jau ir toji byrėti pradėjusi eglutė, ir tos girliandos nebedžiugindavo. Sugrįžau prie senos tradicijos – namus pasidabinti Kūčių dieną. Ir ne eglute, o šakomis. Na, ir langus apkarstyti turimomis kalėdinėmis puošmenomis.
Kažkada pirkdavau stiklinius burbulus – aukso, sidabro, raudonos spalvos. Ir mano eglutė atrodydavo kaip kokiame prekybcentryje. Išdaviau tėvo nudažytas perdegusias elektros lemputes su įvairiausiais piešinukais. Tėvas turėjo meninių gabumų. Pokariu eglučių puošmenų pasirinkimas nebuvo platus. Bumbulai su kūjais ir pjautuvais nežavėjo.
Tai tėvas ir sugalvojo, o gal kur nusižiūrėjo perdegusių nudažytų lempučių „burbulus“. Žinoma, jų neišmečiau į konteinerį – padovanojau muziejui. O dabar jau kelerius metus jų ilgiuosi. Standartiniai burbulai įgriso…
Bet turiu kuo juos pakeisti naujų eglutės puošmenų nepirkdama…
…Mintimis įsibėgėjau, kaip sakoma, pirma traukinio – kaip atrodys miestas, stojus 2022 metų sausiui? Ar bešvies girliandos individualiuose namuose iki Trijų karalių? Jau ir taip mokomės elektrą taupyti, prigąsdinti mokesčių už ją kilimo.
O dar tos prisisteigusių elektros tiekimo įmonių atakos – telefonu, elektroniniais laiškais, informaciniais lapukais pašto dėžutėse. Visi gundo – pas mus pigiau… Nesakysiu, ką apie tuos pigumus ar brangumus manau.
…Vienaip ar kitaip – Kalėdų nuojauta jau aplanko. Paspėlioju, kaip jas pasitiksiu. Kur galėsiu ar negalėsiu važiuoti? Bernelių mišias išklausysiu bažnyčioje ar spoksosiu internete?..
