„Sacramento Kings“ krepšinio komandos žvaigždė DeMaras DeRozanas atsidūrė dėmesio centre po incidento restorane, kur, anot teksto autoriaus smurtavo prieš jį provokavusį sirgalių.
„35-erių krepšininkas, reaguodamas į aistruolio veiksmus, nukreipusio telefono blykstę jam į veidą panaudojo fizinę jėgą. Konflikto metu sirgaliui prireikė medikų pagalbos, o restorane buvo iškviesta greitoji ir policija. Aplink stalą buvo stiklo šukių ir išmėtytų įrankių.”
Liudininkas teigia, kad vyras pirmiausia prikišo telefoną su ryškia šviesa prie DeRozano veido, kol telefonas buvo išmuštas jam iš rankos. Lankytojų mobiliaisiais telefonais nufilmuoti incidento video pasklido internete ir socialiniuose tinkluose.
Ką gi apie incidentą sakė pats krepšininkas? Jis teigė, kad atėjo ramiai pavakarieniauti į sušių restoraną, kai tuo metu prie krepšininko priėjęs aistruolis jam į veidą nukreipė telefoną su įjungta blykste. Tuo nepatenkintas krepšininkas keletą kartų perspėjo sirgalių, o vėliau išmušė telefoną iš jo rankų ir liepė jam pasitraukti.
Sirgalius ir toliau terorizavo DeMarą, kuris neapsikentęs pamokė įžūlų gerbėją. O dabar dar kartą perskaitykite antraštę: žmogus, tenorintis apginti savo teisę į privatumą joje vadinamas smurtautoju.
Šiuolaikiniame pasaulyje privatumas tapo prabanga. Visur esančios kameros fiksuoja kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką – nuo kasdienių pokalbių kavinėse iki spontaniškų grūsčių gatvėse.
2017 metais Vilniuje įdiegus integruotą vaizdo stebėjimo sistemą, buvo įrengtos net 103 miesto kameros. Prijungus dar ne vieną dešimtį jų, šiandien miesto gyvenimą stebi jau gerokai virš dviejų šimtų kamerų.
Taip mus visus seka valstybė. Tai ne tik kameros. Tai ir nesankcionuotas įvairių tarnybų noras viską žinoti apie mūsų darbinę ir asmeninę veiklą bei vis dažniau girdimi raginimai būti pilietiškiems ir skųsti vieniems kitus nurodytais telefonais, kurie kažkodėl vadinami „pasitikėjimo linijomis”.
Lyg to būtų negana, gyvename laikais, kai išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Žmonės fotografuoja ir filmuoja ne tik save, bet ir nepažįstamus, dažnai nesvarstydami, ar tai pastariesiems priimtina. Šis nuolatinis stebėjimas kelia konfliktus, nes toli gražu ne visi siekia tapti viešos erdvės turiniu.
Socialiniai tinklai, ypatingai tokie kaip „TikTok“ ar „Instagram“, skatina dalintis akimirkomis, tačiau dažnai pamirštama, kad fone esantys žmonės gali nepageidauti būti įamžinti.
Pavyzdžiui, viešumoje nufilmuotas žmogus gali ne savo noru atsidurti internete, o tai sukelia emocinį diskomfortą ar net ir teisines pasekmes. „Privatumas yra pagrindinė žmogaus teisė, bet technologijos ją vis labiau išbando“, – teigia privatumo ekspertė Jane Doe, nagrinėjanti duomenų apsaugos problemas sveikatos priežiūros srityje
Konfliktai kyla, kai įrašai pasklinda internete ir sukelia neigiamas reakcijas. 2023 metais plačiai nuskambėjo incidentas, kai viename Vilniaus restorane kilo garsus žodinis konfliktas tarp dviejų žmonių.
Ginčo metu kiti lankytojai savo mobiliųjų telefonų kameromis pradėjo filmuoti situaciją ir netrukus vaizdo įrašai buvo įkelti į socialinius tinklus, ypač minėtus „TikTok“ ir „Instagram“.
Per kelias valandas šie įrašai sulaukė dešimčių tūkstančių peržiūrų, konflikto dalyviai buvo atpažinti, o jų profiliai socialiniuose tinkluose – užversti ne tik komentarais, bet ir grasinimais.
Ekspertai, komentuodami situaciją akcentavo, kad toks incidentas parodo, kaip lengvai galima peržengti privatumo ribas ir kaip sunku po to suvaldyti to pasekmes.
Psichologai savo ruožtu atkreipė dėmesį į emocinį stresą, kurį patyrė incidento dalyviai, o teisininkai priminė, jog Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, viešai platinant asmenų atvaizdus be jų sutikimo galima sulaukti rimtų teisinių pasekmių.
Tokios situacijos atskleidžia, kaip lengvai asmens gyvenimas gali būti paviešintas. Žmonės pamiršta, kad jų telefonas yra galingas įrankis, lengvai galintis pakenkti kitiems. Be to, nuolatinis filmavimas kuria įtampą ir taip įaudrintoje visuomenėje.
Žmonės jaučiasi stebimi, todėl tampa atsargesni arba, atvirkščiai – agresyvesni, gindami savo asmeninę erdvę. Norint išvengti konfliktų, būtina ugdyti pagarbą kito privatumui ir bent jau paklausti leidimo prieš dalinantis turiniu.
Vis dėlto, kol technologijos vis labiau skatina viešumą, o visuomenė liguistai trokšta dėmesio, privatumo ribos ir toliau bus pažeidinėjamos, o konfliktai – neišvengiami.
Dar 2016 metais Edvardas Snoudenas pasakė puikią frazę apie privatumą: „Teigti, kad tau nerūpi teisė į privatumą, nes neturi ko slėpti, yra tas pats, kas sakyti, kad tau nerūpi žodžio laisvė, nes neturi ką pasakyti.“
Tai tas pats Edvardas Snoudenas – amerikiečių informacinių technologijų specialistas, 2013 metais paviešinęs slaptus dokumentus apie JAV Nacionalinės saugumo agentūros vykdomas masinio sekimo programas.
Šie atskleisti duomenys parodė, kad agentūra be teismo leidimo rinko milijonų žmonių telefoninius ir internetinius duomenis, įskaitant ir JAV piliečius.
Manote, nuo to laiko situacija pagerėjo? Abejoju.
