Teatras, koncertas, muziejus ar paroda mokykloje neretai suvokiami kaip maloni pertrauka nuo įprastų pamokų. Tačiau ką tokios patirtys iš tiesų suteikia vaikui? Specialistės pastebi, kad nuolatinis santykis su kultūra padeda ugdyti savybes, kurių neįvertinsi pažymiu – empatiją, smalsumą, gebėjimą savarankiškai mąstyti ir suprasti kitą žmogų. Su vaikais dirbančios pedagogės paaiškino, kodėl kultūrinis ugdymas neturėtų apsiriboti vienkartinėmis išvykomis į teatrą ar muziejų ir kaip mokykloje formuojasi įpročiai, kurie išlieka ir suaugus.
„Jeigu įsivaizduotume vaiką kaip augalą, matematika, kalbos ir kiti akademiniai dalykai būtų vanduo, būtinas jam augti. Tačiau kultūra yra tarsi trąša, padedanti tam augalui pražysti. Kiekvienas susitikimas su menu – teatru, muzika ar daile – praturtina žmogų, leidžia jam geriau pažinti save ir pasaulį. Todėl svarbu ne tik tai, kiek žinių vaikas įgyja mokykloje, bet ir kokiu žmogumi jis užauga“, – sako aktorė, vaikų knygų autorė Kristina Savickytė.
Pasak jos, kultūrinės patirtys yra neatsiejama visapusiško žmogaus ugdymo dalis. Spektaklis, koncertas ar meno kūrinys gali sukelti nuostabą, pyktį ar nesupratimą, tačiau būtent tokios reakcijos skatina vaiką geriau pažinti savo jausmus, kelti klausimus ir atrasti skirtingus požiūrius į pasaulį.
Ne visada svarbiausia rasti teisingą atsakymą
VDU licėjaus „Sokratus“ dailės mokytoja Jūratė Girdvainis pastebi, kad tradicinėse pamokose vaikai dažnai įpranta ieškoti vieno teisingo atsakymo. Tačiau gyvenime ne visos situacijos turi vieną teisingą sprendimą, todėl ne mažiau svarbu mokytis kelti klausimus, argumentuoti savo nuomonę ir priimti kitokį požiūrį.
„Mokykloje daug mokomės ieškoti teisingų atsakymų, o menas suteikia galimybę kelti klausimus, į kuriuos vieno atsakymo nėra. Jis moko pastebėti, interpretuoti, abejoti ir savarankiškai mąstyti. Man atrodo, kad gebėjimas pažvelgti į tą patį dalyką skirtingais būdais yra svarbus ne tik mene, bet ir gyvenime“, – teigia J. Girdvainis.
Pedagogė pasakoja, kad mokykloje menas neapsiriboja vien dailės pamokomis. Mokiniai stebi aplinką, fotografuoja, ieško įdomių detalių kasdienėse erdvėse, kuria parodas ir diskutuoja apie šiuolaikinį meną. Tokios veiklos skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir drąsą reikšti savo nuomonę.
„Kartais parodau šiuolaikinio meno kūrinį, kuris iš pradžių sukelia juoką ar pasipriešinimą. Tačiau būtent tada prasideda įdomiausios diskusijos. Man nebūtina, kad kūrinys patiktų – svarbiau, kad mokinys gebėtų paaiškinti, kodėl. Ilgainiui vaikai pradeda drąsiau interpretuoti ir supranta, kad jų nuomonė neprivalo sutapti su mokytojo“, – pasakoja dailės mokytoja.
Empatijos neišmoksi vien iš vadovėlio
Kultūrinis ugdymas svarbus ne tik kūrybiškumui, bet ir santykiui su kitais žmonėmis. VDU licėjaus „Sokratus“ teatro mokytoja Adelė Šuminskaitė atkreipia dėmesį į teatro suteikiamas galimybes vaikams geriau pažinti save, suprasti kitą žmogų ir mokytis bendradarbiauti.
„Teatras vaikams padeda geriau pažinti save ir kitą žmogų, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visai kitoks. Per kūrybines veiklas jie mokosi bendradarbiauti, būti kantrūs, įsiklausyti ir suprasti vienas kitą. Svarbu ir tai, kad teatre vaikai gali saugiai išbandyti skirtingas situacijas, laisviau reikštis ir kurti. Tokios patirtys padeda ugdyti gebėjimus, kurie svarbūs ne tik scenoje, bet ir kasdieniame gyvenime“, – sako A. Šuminskaitė.
Pasak pedagogės, teatro veiklose svarbus ne tik galutinis kūrybinis rezultatas, bet ir pats procesas. Mokydamiesi išgirsti kitą, priimti skirtingas nuomones ir kartu ieškoti sprendimų, vaikai ugdo empatiją bei bendravimo įgūdžius, kurie praverčia kasdieniame gyvenime.
Nuvesti į spektaklį neužtenka
K. Savickytės teigimu, kultūrinės patirties vertė neapsiriboja pačiu spektakliu, koncertu ar apsilankymu muziejuje. Ne mažiau svarbu tai, kas vyksta vėliau – ar vaikas turi galimybę apmąstyti tai, ką pamatė, pasidalyti įspūdžiais ir užduoti klausimus.
„Po spektaklio svarbu su vaiku pasikalbėti apie tai, ką jis matė, kaip jį paveikė viena ar kita istorija, kokių minčių ar jausmų kilo. Tokie pokalbiai padeda ugdyti gebėjimą reflektuoti savo patirtis, pastebėti, kas vyksta su mumis pačiais. Refleksija yra labai svarbi mokymosi dalis, todėl vien nuvesti vaiką į spektaklį ne visada pakanka“, – aiškina aktorė.
Pasak jos, teatras taip pat moko susikaupti, įsiklausyti ir išbūti su viena istorija. Tai ypač aktualu šiandien, kai telefonai ir nuolat besikeičiantis turinys konkuruoja dėl vaikų bei suaugusiųjų dėmesio. Aktorė pastebi, kad net teatro salėje žiūrovai kartais neatsispiria pagundai patikrinti telefoną. Todėl spektaklis tampa galimybe atsitraukti nuo ekranų, susikaupti ir mokytis būti čia ir dabar.
Kaip išugdyti kultūros poreikį visam gyvenimui?
J. Girdvainis įsitikinusi, kad mokykla gali padėti suformuoti ilgalaikį domėjimosi kultūra įprotį, jei menas vaikams pristatomas ne kaip prievolė, o kaip galimybė pažinti save ir pasaulį. Svarbu, kad mokiniai nebijotų lankytis galerijose ar muziejuose, net jei neturi išankstinių žinių apie eksponuojamus kūrinius.
„Norėčiau, kad baigę mokyklą mokiniai nebijotų užeiti į galeriją, net jei nieko nežino apie eksponuojamus kūrinius. Kad kultūra jiems būtų natūrali gyvenimo dalis, o ne pareiga“, – sako pedagogė.
Tačiau ką daryti, jei vaikas nenori eiti į muziejų ar teatrą? K. Savickytė pasakoja, kad ir pačiai, auginant paauglį, kartais tenka ieškoti kompromisų. Pavyzdžiui, apsilankymą parodoje ji pasiūlo suderinti su vaikui patinkančia pramoga. Taip vaikas paskatinamas susipažinti su tuo, kas iš pradžių jam gali atrodyti neįdomu, ir galbūt atrasti naują pomėgį.
„Jeigu norime, kad vaikas augtų sveikas, galvojame apie maisto įvairovę. Panašiai turėtume žiūrėti ir į kultūrą – kuo įvairesnį pasaulį vaikas pažįsta, tuo daugiau galimybių turi atrasti save. Kartais reikia ieškoti kompromisų, tačiau svarbiausia suteikti progą išbandyti ir būti atviriems netikėtiems atradimams“, – sako K. Savickytė.
Mokytoja J. Girdvainis tėvams pataria nesistengti kiekvieno apsilankymo muziejuje paversti pamoka. Pasak jos, nebūtina apžiūrėti visos ekspozicijos – kartais pakanka vieno kūrinio, kuris vaiką sudomina ar net suerzina, kad prasidėtų prasmingas pokalbis.
Specialistės sutaria, kad kultūrinio ugdymo vertė atsiskleidžia ne iš karto ir ne pažymiuose. Ji matoma tuomet, kai vaikas išdrįsta išsakyti savo nuomonę, geba išgirsti kitą, domisi pasauliu ir nebijo to, ko dar nesupranta. Todėl mokyklos užduotis – ne tik suteikti žinių, bet ir padėti užaugti žmogui, kuriam kultūra tampa natūralia gyvenimo dalimi.
Šaltinis: Nyksciai