Net ir atsisakius galimybių paso naudojimo, dėl sparčiai plintančios omikron koronaviruso atmainos gyventojams vis tiek įvedami tam tikri ribojimai. Parduotuvėms, turgavietėms ir kitoms prekybos vietoms, esančioms uždaroje erdvėje, nustatytas reikalavimas užtikrinti 15 kv. m prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį. Kartu nuspręsta kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinę veiklą, prekybą, organizuojamus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus viešus renginius leisti vykdyti užtikrinant: asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo, visuomenės sveikatos saugos ir higienos laikymosi sąlygas. Taip pat ministrų kabinetas nusprendė keisti darbuotojų testavimo tvarką, naikindamas prievolę testuotis daliai imuniteto neturinčių darbuotojų. Profilaktinis testavimas dėl COVID-19 bus taikomas tik neimunizuotiems sveikatos apsaugos, socialinės globos bei švietimo sričių darbuotojams. Klaipėdiečiai galimybių paso atsisakymui pritaria Prof. dr. Rimantas BALSYS, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas Galimybių pasas jau seniai yra išsisėmęs ir visiškai pritariu, kad gali jo ir nebūti. Apskritai svarbiausia turėtų būti žmonių sąmoningumas, mūsų prioritetas turėtų būti šviesti ir skatinti sąmoningumą, o ne laužyti rankas ir statyti prie sienos. Puikiai žinome, kad galimybių pasas neveikė jokiais būdais. Kažkuriame etape gal ir buvo naudingas kaip tam tikra priemonė, kad žmonės pradėtų galvoti ir mąstyti, patys saugotis, bet tikrai jis neatliko tokios funkcijos kaip tikėtasi, kad suvaldys pandemiją. Birutė Skaisgirienė, Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Man atrodo, kad galimybių pasas bent jau privertė žmones skiepytis ir, mano manymu, tai buvo neblogai. Kaip dabar pasikeis situacija be galimybių paso ir kaip gali sumažėti skiepijimosi srautai, net neįsivaizduoju, tikriausiai žmonės visai nebesiskiepys. Mes dirbame viešoje įstaigoje ir, jei ateitų žmonės visiškai nesiskiepiję ir be galimybių paso, tai jaustumėmės mažiau saugūs. Žinoma, gyventojų susiskaldymas, kas su galimybių pasu, o kas be, tai atsiranda priešiškumas, tačiau aš neskubėčiau atsisakyti galimybių paso, nes tiems, kas dirba su žmonėmis, tai buvo nors šiokia tokia garantija. Loreta JURKUVIENĖ, Maltos ordino pagalbos tarnybos Klaipėdos grupės vadovė Manau, kad galimybių paso atsisakyti reikėjo jau seniai. Aš esu tokios nuomonės, kad galimybių paso niekada net ir nereikėjo, tad esu už tai, kad jo atsisakoma. Jonas STASELIS, fotografas Mano nuomone, tai buvo priemonė, kuria visuomenė buvo verčiama elgtis taip, kaip norėjo valdžia, o ne suteikiama piliečio pasirinkimo laisvė. Tai buvo suvaržymai žmogui, norinčiam normaliai veikti ir egzistuoti. Valdžia tai vadina skatinimu, o aš sakyčiau, jog tai yra prievarta. Ar prievarta kada nors yra pasiekiamas koks nors geras rezultatas, aš abejoju. Kol buvo manoma, kad pasiskiepijusieji negali užsikrėsti ir nešioti viruso, tai galbūt tada dar buvo galimybių paso prasmė, bet kai paaiškėjo, kad ir skiepyti gali nešioti virusą, užkrėsti kitus, tai, mano nuomone, galimybių pasas nebeturėjo jokios prasmės. Alina VELYKIENĖ, Klaipėdos miesto tarybos narė Sunku yra vertinti, dabar galime pasidžiaugti, kad nors ir daug serga, tačiau mirčių yra nedaug. Nenoriu būti teisėja ir sakyti, ar čia gerai, ar blogai. Man svarbu, kad žmonės būtų sveiki, kad mes, kiek įmanoma, ugdytume ligų prevenciją nuo mažumės, suvokdami, kad profilaktiniai pasitikrinimai, aktyvumas turi būti vieni iš svarbiausių dalykų, kiek įmanoma. Svarbu yra ne pats galimybių pasas, o akcentas turėtų būti visuomenės sveikata, kad mes, kaip gyventojai, priimtume tam tikrus sprendimus.
- Paskutinės naujienos
