Iki pusės lėtinių ligų – nuo kardiologinių iki vėžinių susirgimų – galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir eliminavus rizikos veiksnius. Visgi neretai tai, kas atrodytų paprasčiausia – sveika gyvensena, įvairi mityba bei fizinis aktyvumas – sunkiausiai skinasi kelią į kasdienių įpročių sąrašą. Apie tai, kaip mažais žingsneliais prisijaukinti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, birželio 29 d. bus kalbama išskirtiniame renginyje „Švęsk sveikatą“.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistų organizuojamoje sveikatos šventėje Vingio parke vyks ne tik teorinės onkologų paskaitos, sporto užsiėmimai, bet ir kulinarinės dirbtuvės, bus galima pasitikrinti sveikatą ir laimėti įvairių prizų.
Genetikos profesorė: daugelį rizikos veiksnių galime lengvai pašalinti
Veikiausiai ne vienam teko girdėti ar net pačiam mintyse atsidusti – „jei jau lemta, ligos neišvengsi“. Visgi su tuo nesutinka NVI vadovė genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė, kurios teigimu, deterministinis požiūris į vėžį labai žalingas.
„Kuomet tikima, kad genai, aplinka, sveikatos sistema atsakingi už mūsų sveikatą, pamirštama, kad tikrieji savo kūno ir sveikatos šeimininkai esame mes patys. Sąmoningai rinkdamiesi sveiką mitybą, fizinį ir socialinį aktyvumą mes pasirenkame aktyviai formuoti savo sveikatą, būti savo kūno šeimininkai. Net ir paveldimi vėžio sindromai, kurie lemia tik dešimtadalį onkologinių susirgimų, šiais laikais gali būti gerai kontroliuojami ir liga savo agresyviausia forma gali net ir nepasirekišti“, – sako ji.
Proveržis vėžio tyrimų, diagnostikos ir gydymo srityje įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, jog vėžį sukelia genų mutacijos. Tačiau daugeliu atvejų jos nėra paveldimos, o sukaupiamos gyvenimo metu dėl aplinkos ir vidinių kancerogenų poveikio, natūralių genetinių ir ląstelinių procesų.
„Kuo daugiau žalingų veiksnių mus atakuoja, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu, bet tiesa yra ta, kad daugelį kancerogenų, net ir žinodami tai, mes vartojame patys. Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai. Kiekvieno valioje pasirinkti gyventi sveikai, būti savo sveikatos šeimininku, puoselėti sveikus įpročius savo šeimoje, kolektyve“, – įsitikinusi NVI vadovė.
Pirmos konkrečios žinios apie vėžio genus ir jų mutacijas buvo sukauptos prieš 40 metų. Vėliau, suvokus ligos prigimtį, proveržis tiriant vėžį vyko labai greitai. Šio tūkstantmečio pradžioje jau žinojome daugelį vėžio genų. Šių genų tyrimus pradėjome atlikinėti klinikoje diagnozuojant šeiminį vėžį. Buvo sukurti naujos kartos ir visiškai naujos strategijos vaistai nuo vėžio, kurie ne žudė vėžinę ląstelę, o atrankiai blokavo pakitusius baltymus.
„Prabėgus dar 20 metų mes kalbame apie precizinę personalizuotą mediciną nustatant ir gydant vėžį ir šis mokslo proveržis reikšmingai pailgino daugelio sergančiųjų gyvenimo trukmę. Jei prieš dešimt metų, nustačius pažengusių stadijų melanomą, penkerių metų išgyvenamumo vidurkis tesiekė 5 procentus, šiuo metu, taikant inovatyvų gydymą, penkerius metus išgyvena daugiau nei pusė šia sunkia liga sergančių pacientų. Bet, aišku, precizinės genomo medicina grįstos onkologijos tikslas – vėžį nustatyti kuo anksčiau, tuo metu, kai liga ankstyvų stadijų ir pagydoma“, – kalbėjo profesorė S. Jarmalaitė.
Ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą
Renginio „Švęsk sveikatą“ tikslas – kalbėti apie ligų prevenciją – svarbiausią įrankį, kuris lemia iki pusės daugelio lėtinių ligų susirgimų, įskaitant ir onkologines ligas. Tai – ne gydytojų, o pačių žmonių rankose, vis dėlto formuojant sveikus įpročius šiek tiek pagalbos reikia.
„Moksliniai vėžio tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos gali išgelbėti gyvybes, tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių, reikia tuos mokslo pasiekimus suprantamai ir patraukliai pateikti visuomenei, kad žmonės taptų informuoti, sąmoningi savo sveikatos šeimininkai. Labai svarbu sveikos gyvensenos įpročius ugdyti nuo mažens, o žinias apie rizikos veiksnius, kancerogenus įdiegti dar mokyklos suole. Juk vėžio prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą. Ji kainuoja nedaug, o gelbėja gyvybes ir tausoja valstybės resursus. Apie 40 procentų vėžio atvejų galima išvengti aktyviai taikant prevencines priemones“, – duomenimis dalijasi profesorė S. Jarmalaitė.
Štai atsisakius tabako vartojimo galima būtų išvengti 9 iš 10 plaučių vėžio atvejų, o tai – didžiausiu mirtingumu pasižymintis onkologinis susirgimas. Naujoje ES Kovos su vėžiu plane yra gan ambicingas siekis – išugdyti kartą be tabako, pasiekti, kad iki 2040 m. ES tabaką vartotų mažiau nei 5 procentai gyventojų.
Alkoholio vartojimas yra daugelio ligų ir mirčių priežastis. Net trečdalis su alkoholio žalingu poveikiu siejamų mirčių yra dėl jo sukelto vėžio. Tik po jo rikiuojasi mirtys dėl kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei sužalojimų. Europos statistika rodo, kad alkoholio vartojimas lemia 10 procentų vyrų ir 3 procentus moterų onkologinių susirgimų. O štai apklausa, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad tik kas dešimtas apklaustas žmogus žinojo, jog alkoholis didina vėžio riziką.
Genetikos profesorė tęsė, kad nutukimas padidina net 12 rūšių vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena vėžio riziką sumažina beveik penktadaliu.
„Nors įtikinti žmones sveikai gyventi ir būti fiziškai aktyviems yra labai svarbu, mažinant išvengiamų onkologinių susirgimų skaičių, bet tai dar ne visos priemonės. Žmonių gyvenseną, sveikatą veikia socioekonominiai veiksniai, jų darbo ir gyvenamoji aplinka, todėl ES Kovos su vėžiu plane daug dėmesio skiriama sveikesnės darbo ir namų aplinkos kūrimui. Numatyti asbesto, radono kontrolės aplinkoje planai, bus siekiama dar labiau riboti pesticidų patekimą į maistą, toliau iš rinkos šalinamos rizikingos maisto pakavimo medžiagos ir pan.“, – vardijo NVI vadovė.
Svarbu žinoti, kad apie penktadalis onkologinių susirgimų yra sukelti infekcijų. COVID-19 pandemija mobilizavo pasaulio sveikatos sistemą efektyviai naujojo viruso diagnostikai, plitimo kontrolei. Panašių veiksmų reikia imtis ir kovojant su vėžį sukeliančiais virusais. Pagrindiniais vėžio sukėlėjais vis dar išlieka žmogaus papilomos virusas (ŽPV), atsakingas už gimdos kaklelio vėžio riziką. Hepatito B ir hepatito C virusinės infekcijos siejamos su padidinta kepenų vėžio rizika. Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. ES sieks iki 2030 metų paskiepyti bent 90 procentų tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis. Lietuvoje gana sėkmingai vyksta ŽPV vakcinacija, tad tikėkimės, kad pavyks pasiekti ES numatytas apimtis ir ateityje pavyks sėkmingiau išvengti išvengiamų ligų.
Kuo jau galima pasinaudoti šiandien?
Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas nuo mažumės, sveikatos stiprinimas sportuojant, rizikos veiksnių apribojimas – tai pirminė vėžio prevencijos grandis, kurioje aktyviai dalyvauti skatinama plačioji visuomenė. Antrinė prevencija skirta apsaugoti tam tikras padidintos rizikos grupes nuo dažniausių ligų ir šiame prevencijos etape svarbus gydymo įstaigų vaidmuo. Vėžio kontrolei bei ankstyvai diagnostikai daugelis ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, finansuoja atrankinės patikros programas tam tikros amžiaus grupės gyventojams. Nuo 50 metų, atsižvelgiant į lytį, galima nemokamai pasitikrinti dėl krūties ar prostatos vėžio, taip pat – dėl storosios žarnos vėžio. Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikra moterims pradedama nuo 25 metų. Aktyviai tikrinamų asmenų amžiaus grupės šiek tiek skiriasi įvairiose ES valstybėse, bet iš esmės šios programos siekia vėžį nustatyti anksti, kai dar yra daug galimybių jį įveikti ir išgelbėti gyvybes.
„Nors ribojimai dėl COVID-19 pandemijos sumažino prevencinių programų aktyvumą, bet ES naujasis Kovos su vėžiu planas ambicingai numato siekti, kad iki 2025 m. net 90 procentų ES tikslinės populiacijos būtų patikrinta dėl krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Bus svarstoma galimybė išplėsti patikros programas ir organizuoti patikrą dėl plaučių bei skrandžio vėžio. Džiugu, kad Lietuvoje jau vyksta patikra dėl prostatos vėžio, numatoma planinė burnos vėžio patikra.
Prevencija yra efektyvus ir pigus būdas užkirsti kelią vėžiui, ligos gydymas kainuoja žymiai brangiau. Tad švęskime sveikatą, būkime aktyvūs savo sveikatos šeimininkai“, – linkėjo profesorė S. Jarmalaitė.
Mažais žingsneliais didelių pokyčių link
Apie tai, kad visuomenė vis aktyviau domisi sveikatą ugdančiomis priemonėmis, liudija ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė. Jos teigimu, nedideli kasdieniai ritualai, tokie kaip rytinė mankšta ar meditacija, salotų dubenėlis pietums, pasivaikščiojimas po darbo gryname ore ar rutinos pakeitimas sudalyvaujant sveikatinimo veikloje, vis populiaresni.
„Džiaugiamės, kad „Vilnius sveikiau“ veikla pritraukia vis daugiau Vilniaus miesto gyventojų – tai reiškia, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir siekia pokyčių. Džiugu, kad žmonės domisi ne tik sporto ir mitybos programomis („Ruoškis bėgti“, „Vilnius juda“ projektai, sveiko maisto gaminimo dirbtuvės), bet ir noriai jungiasi į seminarus, kuriuose kalbame ir diskutuojame sąmoningumo, streso, nerimo ir kitais psichikos sveikatinimo klausimais („Mindfulness“ projektas, seminarai „Mokausi valdyti stresą“, „Aš, mano kūnas ir ribos asmeniniame gyvenime“)“, – vardijo G. Ropaitė-Beigė. Tai liudija ir statistika, štai 2020 metais „Vilnius sveikiau“ suorganizavo du masinius renginius (Danskebank Vilniaus maratono 1 km „Vilnius sveikiau“ bėgimas ir Europos sveikos mitybos diena), kuriuose sudalyvavo per 3 000 Vilniaus miesto gyventojų. Taip pat buvo pravesti beveik 4 000 teorinių ir praktinių fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, psichikos sveikatos stiprinimo užsiėmimų, kuriuose sudalyvavo daugiau nei 10 000 Vilniaus miesto ir rajono gyventojų!
Apie sveiką gyvenseną ir nedidelius, tačiau svarbius pokyčius geresnės savijautos link bus kalbama ir birželio 29 d. renginyje „Švęsk sveikatą“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalysis praktiniais patarimais, kaip pasirengti sveikatai palankią priešpiečių dėžutę, rėmėja „Maxima“ pasirūpins reikiamu produktų krepšeliu ir renginio dalyviai pagal rekomendacijas galės pasiruošti savo kitos dienos priešpiečius. Tuo tarpu „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistai padės vaikučiams sudėlioti didžiulę mitybos piramidę ir papasakos, kodėl svarbu kiekvieną dieną valgyti vaisius ir daržoves, o ledus pasilikti tik retkarčiais pasmaližiauti. Suksime ir laimės ratą – teisingai atsakę į UV spinduliuotės tema parengtus klausimus dalyviai galės laimėti apsaugos nuo saulės priemones. „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutai atliks kūno masės analizės ir pėdų analizės tyrimus bei trumpus funkcinius testus, kurių metu renginio dalyviai galės įsivertinti savo pusiausvyrą ir lankstumą. Na, o norinčius daugiau sužinoti praktinių patarimų apie fizinį aktyvumą, kviesime sudalyvauti paskaitoje apie dažniausiai daromas klaidas sportuojant. Išklausius šį pranešimą, praktines žinias pritaikyti kviesime į jogos užsiėmimą.
„Labai svarbu atminti, kad mažais žingsneliais didelius teigiamus pokyčius savo sveikatai gali pasiekti kiekvienas – tiek jaunas, tiek vyresnio amžiaus žmogus. Sveikatą reikia saugoti, turtinti ir švęsti kiekvieną dieną!“ – įsitikinusi „Vilnius sveikiau“ direktorė.
The post Galima išvengti net grėsmingiausių paveldimų ligų: specialistai pasidalijo, ką reikėtų pakeisti jau šiandien appeared first on Kaišiadoriečiams.lt.
