Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimu Lietuvos moksleiviai per pastaruosius keletą metų finansinio raštingumo srityje padarė didelę pažangą. Tačiau ekspertai sutinka, kad augimas turėtų būti spartesnis, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti jaunimo edukacijai. Šiandien Finansų ministerijos organizuotoje nuotolinėje apskritojo stalo diskusijoje moksleivių finansinio raštingumo tema diskutavo suinteresuotos institucijos.
Susitikimą moderavusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pažymėjo, jog jaunimo finansinio raštingumo augimas – labai kompleksinis procesas, kurio centre – edukacija.
„Kiek daug finansinių operacijų mes atliekame kasdien. Tad kiekvienam iš mūsų, o ypatingai jaunam žmogui, svarbu suprasti ir gebėti laiku priimti racionalius ir tinkamus sau finansinius sprendimus dėl finansinių paslaugų ar produktų. Be to, jaunimui labai svarbu suvokti valstybės mokesčių mokėjimo naudą, taip pat suprasti, kaip veikia viešųjų finansų valdymo mechanizmas. Todėl viena svarbiausių mūsų šios diskusijų siekiamybių – surasti jaunimui tinkamą kelią į finansinio raštingumo aukštumas“, – susitikimo metu kalbėjo viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip skaitymas ir rašymas, o Europos Sąjungoje finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje. Todėl, anot viceministrės, siekis gerinti finansinį raštingumą yra įvardintas 18-osios Vyriausybės programoje.
„Vyriausybė savo programoje skiria didelį dėmesį visuomenės finansiniam raštingumui, pirmiausiai akcentuodama vaikų finansinio raštingumo ugdymo svarbą, finansinio raštingumo ugdymo turinio integravimo į mokymo programas poreikį. Matome didelį palaikymą ir sutarimą, jog reikia sustiprinti dėmesį šiai sričiai. Gerai tai, kad visi šiame susitikime dalyvaujantys žiūri viena kryptimi ir visi palaiko moksleivių finansinio raštingumo didinimo poreikį“, – pažymėjo V. Česnulevičiūtė.
Anot viceministrės, kitas dalykas, kurį galime identifikuoti – yra labai daug suinteresuotų institucijų, kurios ne tik nori, bet ir gali realiai prisidėti prie šios iniciatyvos ir finansinio raštingumo ugdymo turinio kūrimo. Tad svarbu išnaudoti ir pasitelkti visus suinteresuotus asmenis ir kurti geresnį turinį bendromis pastangomis.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Finansų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Taip pat Lietuvos banko, Prezidentūros, Lietuvos bankų asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai.
Ši diskusija apibendrino tik vieną finansinio raštingumo iniciatyvą šioje srityje. Dėl kitų visuomenės grupių (suaugusiųjų, smulkiojo ir vidutinio verslo ir kt.) ir jų finansinio raštingumo didinimo, artimiausioje ateityje Finansų ministerija numato suburti darbo grupę, kurioje bus pakviestos dalyvauti suinteresuotos institucijos ir asocijuotos struktūros. Jų tikslas bus parengti finansinį raštingumo planą.
Papildoma informacija
Vienas žinomiausių ir įtakingiausių tarptautinių tyrimų, vertinančių jaunimo finansinio raštingumo žinias yra EBPO atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA. Pirmą kartą Lietuvos penkiolikmečių žinios tirtos 2015-aisiais. Tuomet bazinio finansinio raštingumo lygmens nepasiekė 31,5 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos penkiolikmečių. 2018-aisias padaryta akivaizdi pažanga – Lietuva pakilo į 8-10 poziciją iš 20 tyrime dalyvavusių šalių pralenkė Ispaniją, Slovakiją, Italiją, Bulgariją ir atsidūrė arčiau EBPO vidurkio.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimu Lietuvos moksleiviai per pastaruosius keletą metų finansinio raštingumo srityje padarė didelę pažangą. Tačiau ekspertai sutinka, kad augimas turėtų būti spartesnis, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti jaunimo edukacijai. Šiandien Finansų ministerijos organizuotoje nuotolinėje apskritojo stalo diskusijoje moksleivių finansinio raštingumo tema diskutavo suinteresuotos institucijos.
Susitikimą moderavusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pažymėjo, jog jaunimo finansinio raštingumo augimas – labai kompleksinis procesas, kurio centre – edukacija.
„Kiek daug finansinių operacijų mes atliekame kasdien. Tad kiekvienam iš mūsų, o ypatingai jaunam žmogui, svarbu suprasti ir gebėti laiku priimti racionalius ir tinkamus sau finansinius sprendimus dėl finansinių paslaugų ar produktų. Be to, jaunimui labai svarbu suvokti valstybės mokesčių mokėjimo naudą, taip pat suprasti, kaip veikia viešųjų finansų valdymo mechanizmas. Todėl viena svarbiausių mūsų šios diskusijų siekiamybių – surasti jaunimui tinkamą kelią į finansinio raštingumo aukštumas“, – susitikimo metu kalbėjo viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip skaitymas ir rašymas, o Europos Sąjungoje finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje. Todėl, anot viceministrės, siekis gerinti finansinį raštingumą yra įvardintas 18-osios Vyriausybės programoje.
„Vyriausybė savo programoje skiria didelį dėmesį visuomenės finansiniam raštingumui, pirmiausiai akcentuodama vaikų finansinio raštingumo ugdymo svarbą, finansinio raštingumo ugdymo turinio integravimo į mokymo programas poreikį. Matome didelį palaikymą ir sutarimą, jog reikia sustiprinti dėmesį šiai sričiai. Gerai tai, kad visi šiame susitikime dalyvaujantys žiūri viena kryptimi ir visi palaiko moksleivių finansinio raštingumo didinimo poreikį“, – pažymėjo V. Česnulevičiūtė.
Anot viceministrės, kitas dalykas, kurį galime identifikuoti – yra labai daug suinteresuotų institucijų, kurios ne tik nori, bet ir gali realiai prisidėti prie šios iniciatyvos ir finansinio raštingumo ugdymo turinio kūrimo. Tad svarbu išnaudoti ir pasitelkti visus suinteresuotus asmenis ir kurti geresnį turinį bendromis pastangomis.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Finansų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Taip pat Lietuvos banko, Prezidentūros, Lietuvos bankų asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai.
Ši diskusija apibendrino tik vieną finansinio raštingumo iniciatyvą šioje srityje. Dėl kitų visuomenės grupių (suaugusiųjų, smulkiojo ir vidutinio verslo ir kt.) ir jų finansinio raštingumo didinimo, artimiausioje ateityje Finansų ministerija numato suburti darbo grupę, kurioje bus pakviestos dalyvauti suinteresuotos institucijos ir asocijuotos struktūros. Jų tikslas bus parengti finansinį raštingumo planą.
Papildoma informacija
Vienas žinomiausių ir įtakingiausių tarptautinių tyrimų, vertinančių jaunimo finansinio raštingumo žinias yra EBPO atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA. Pirmą kartą Lietuvos penkiolikmečių žinios tirtos 2015-aisiais. Tuomet bazinio finansinio raštingumo lygmens nepasiekė 31,5 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos penkiolikmečių. 2018-aisias padaryta akivaizdi pažanga – Lietuva pakilo į 8-10 poziciją iš 20 tyrime dalyvavusių šalių pralenkė Ispaniją, Slovakiją, Italiją, Bulgariją ir atsidūrė arčiau EBPO vidurkio.