Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien susitikime su Europos Audito rūmų (EAR) pirmininku Klaus-Heiner Lehne ir rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimą, skaidrų europinių lėšų naudojimo užtikrinimą bei Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių peržiūrą. Šis aukšto lygio susitikimas vyksta rytoj prasidėsiančios tarptautinės finansų rinkų konferencijos „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kontekste.
Susitikime su EAR pirmininku Klaus-Heiner Lehne ir nariu R. Šadžiumi, finansų ministrė G. Skaistė aptarė „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtinimą bei prasidėjusį įgyvendinimo procesą. Ministrė pažymėjo, jog „Naujos kartos Lietuva“ planu bus finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos ir sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse. Tuo pačiu planas skirtas pasiekti proveržį ir įveikti konkurencingumo iššūkius, susijusius, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Galiausiai susitikimo dalyviai sutarė, jog skaidrus lėšų panaudojimas yra svarbiausias uždavinys.
„Sutarėme su Europos Audito rūmais, jog skaidrus tiek „Naujos kartos Lietuva“ plano, tiek didžiojo „Next Generation EU“ paketo lėšų panaudojimas visos Europos Sąjungos mastu yra prioritetas. Tam privaloma skirti ypatingą dėmesį. Skaidrus lėšų panaudojimas svarbus ne tik pats savaime, bet ir efektyviam tikslų įgyvendinimui bei investicijų ir reformų kokybei. Būtent čia ir matome kertinę Europos Audito rūmų rolę“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Europos Komisija nacionalinį „Naujos kartos Lietuva“ planą įvertino, kaip itin ambicingą žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos atžvilgiu bei įgyvendinantį beveik visas, kiekvienai šaliai atskirai skirtas, rekomendacijas.
Anot ministrės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras, iš numatyto 2,225 mlrd. eurų finansavimo, Lietuvai atneštų beveik dvigubą BVP grąžą, o per visą 2022–2026 m. laikotarpį, realusis BVP augs vidutiniškai 1,7 %. Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ turės didelį poveikį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Lietuvoje, gerinant išsilavinimą, didinant užimtumą, mažinant skurdo riziką.
Susitikimo metu taip pat kalbėtasi apie Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūrą. Anot ministrės, supaprastinant ES fiskalines taisykles svarbiausia užtikrinti jų įgyvendinimo skaidrumą ir efektyvumą, nepamirštant viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu bei sustiprinant paskatas tvariam ekonominiam augimui.
Kaip pažymėjo ministrė, labai svarbu suprasti, kad stabilumas be augimo gali vesti prie stagnacijos, todėl turime galvoti apie būdus, kaip paskatinti produktyvias šalių investicijas, kurios sukurtų pagrindą sparčiam ekonomikos augimui bei taip prisidėtų prie to paties fiskalinio tvarumo didinimo.
Galiausiai susitikimo metu aptarta rytoj vyksianti Finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos organizuojama 8-oji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“.
Konferencijoje bus aptariamas viešojo sektoriaus vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui ir skatinant kapitalo rinkas. Taip pat bus nagrinėjami aktualiausi Baltijos šalių kapitalo rinkų klausimai ir tendencijos. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.
Registruotis dalyvauti renginyje kviečiame čia.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien susitikime su Europos Audito rūmų (EAR) pirmininku Klaus-Heiner Lehne ir rūmų nariu Rimantu Šadžiumi aptarė „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimą, skaidrų europinių lėšų naudojimo užtikrinimą bei Europos Sąjungos fiskalinių taisyklių peržiūrą. Šis aukšto lygio susitikimas vyksta rytoj prasidėsiančios tarptautinės finansų rinkų konferencijos „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kontekste.
Susitikime su EAR pirmininku Klaus-Heiner Lehne ir nariu R. Šadžiumi, finansų ministrė G. Skaistė aptarė „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtinimą bei prasidėjusį įgyvendinimo procesą. Ministrė pažymėjo, jog „Naujos kartos Lietuva“ planu bus finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos ir sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse. Tuo pačiu planas skirtas pasiekti proveržį ir įveikti konkurencingumo iššūkius, susijusius, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Galiausiai susitikimo dalyviai sutarė, jog skaidrus lėšų panaudojimas yra svarbiausias uždavinys.
„Sutarėme su Europos Audito rūmais, jog skaidrus tiek „Naujos kartos Lietuva“ plano, tiek didžiojo „Next Generation EU“ paketo lėšų panaudojimas visos Europos Sąjungos mastu yra prioritetas. Tam privaloma skirti ypatingą dėmesį. Skaidrus lėšų panaudojimas svarbus ne tik pats savaime, bet ir efektyviam tikslų įgyvendinimui bei investicijų ir reformų kokybei. Būtent čia ir matome kertinę Europos Audito rūmų rolę“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Europos Komisija nacionalinį „Naujos kartos Lietuva“ planą įvertino, kaip itin ambicingą žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos atžvilgiu bei įgyvendinantį beveik visas, kiekvienai šaliai atskirai skirtas, rekomendacijas.
Anot ministrės, skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas euras, iš numatyto 2,225 mlrd. eurų finansavimo, Lietuvai atneštų beveik dvigubą BVP grąžą, o per visą 2022–2026 m. laikotarpį, realusis BVP augs vidutiniškai 1,7 %. Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ turės didelį poveikį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Lietuvoje, gerinant išsilavinimą, didinant užimtumą, mažinant skurdo riziką.
Susitikimo metu taip pat kalbėtasi apie Stabilumo ir augimo pakto (SAP) taisyklių peržiūrą. Anot ministrės, supaprastinant ES fiskalines taisykles svarbiausia užtikrinti jų įgyvendinimo skaidrumą ir efektyvumą, nepamirštant viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu bei sustiprinant paskatas tvariam ekonominiam augimui.
Kaip pažymėjo ministrė, labai svarbu suprasti, kad stabilumas be augimo gali vesti prie stagnacijos, todėl turime galvoti apie būdus, kaip paskatinti produktyvias šalių investicijas, kurios sukurtų pagrindą sparčiam ekonomikos augimui bei taip prisidėtų prie to paties fiskalinio tvarumo didinimo.
Galiausiai susitikimo metu aptarta rytoj vyksianti Finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos bankų asociacijos organizuojama 8-oji tarptautinė finansų rinkų konferencija „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“.
Konferencijoje bus aptariamas viešojo sektoriaus vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui ir skatinant kapitalo rinkas. Taip pat bus nagrinėjami aktualiausi Baltijos šalių kapitalo rinkų klausimai ir tendencijos. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.
Registruotis dalyvauti renginyje kviečiame čia.
