Finansų ministerija šiandien pateikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir jos įmonių grupei atnaujintą raštą dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su bendrove ir jos įmonių grupės veikla. Lūkesčių rašte prioritetas skiriamas klientų poreikių tenkinimui, paslaugų kokybės gerinimui, taip pat investicijų pritraukimui, žaliajai ir skaitmeninei transformacijai vykdyti.
„Užbaigus nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reformą, INVEGAI keliame aukštą kokybės kartelę. Stipriame nacionaliniame plėtros fonde sutelktas kapitalas ir patirtis padės išgauti įvairių finansinių priemonių sinergiją, efektyviai „įdarbinti“ ES fondų lėšas bei pritraukti papildomas institucinių ar privačių investuotojų lėšas siekiant strateginių valstybės tikslų, kuriant saugią, pasiturinčią, žalią ir inovatyvią Lietuvą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Klientų poreikių tenkinimas
Bendrovei ir jos įmonių grupei keliamas lūkestis taikyti aukštus veiklos standartus, remiantis geriausia verslo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos nacionalinių plėtros įstaigų ir viešojo sektoriaus praktika. Rašte akcentuojamas veiklos procesų efektyvumas, sprendimų priėmimo nepriklausomumas ir inovatyvumas.
Lūkesčių rašte dėmesys skiriamas ir geriausiomis praktikomis grįstam rizikų valdymui. Prioritetas teikiamas trijų linijų rizikos valdymo modelio taikymui, kuris jungia rizikų savininkų, rizikų valdytojų bei vidaus ir išorės audito funkcijas, užtikrinančias protingumo, skaidrumo ir efektyvumo principų laikymąsi.
Bendrovė ir jos įmonių grupė turi vadovautis socialine atsakomybe, aplinkos tvarumo principais ir siekti didelio darbuotojų įsitraukimo. Šiems tikslams pasiekti numatyti principai taikomi ne tik organizacijoje, bet ir įgyvendinant savo finansuojamus projektus.
Kokybinis paslaugų šuolis
Lūkesčių rašte tikimasi, kad INVEGA ir jos įmonių grupė didins finansavimo prieinamumą. Esamos finansinės priemonės reikšmingai plečiamos arba kuriamos naujos tose srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (arba) neoptimalus.
Bendrovė ir jos įmonių grupė dėl investicinės aplinkos kūrimo, didinant finansinių priemonių sukuriamą sverto efektą, prioritetą turėtų teikti kapitalo rinkos priemonėms ir inovatyvioms finansinėms priemonėms, kuriomis sudaroma naujų galimybių finansavimo gavėjams.
Rašte pažymima, kad bendrovė ir jos įmonių grupė turi užtikrinti ekspertinę pagalbą, susijusią su aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių pritraukimu, pasiūlymais dėl būtinų sprendimų, siekiant gerinti investicinę aplinką ir finansavimo prieinamumą.
Taip pat išreikštas lūkestis bendrovei, kad valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos indekso metinėse ataskaitose bus išlaikytas ne mažesnis kaip A reitingas.
Investicijų pritraukimas
Bendrovei keliamas lūkestis sistemiškai vertinti ir atnaujinti Lietuvos ekonomikos sektorių finansavimo trūkumus bei gebėti pasiūlyti tinkamiausias finansines priemones jiems mažinti. Tikimasi, kad finansavimo pasiūlos rinkoje trūkumą INVEGA gebės mažinti diversifikuodama finansavimo šaltinius, pritraukdama privačias investicijas ir plėtodama kapitalo rinką.
Pažymima, kad yra tikimasi, jog INVEGA tęs ir plėtos finansinių priemonių naudojimą tuose Lietuvos ekonomikos ūkio šakose, kurios generuoja investiciniuose projektuose finansinę grąžą. Esamos finansinės priemonės turės būti konsoliduojamos, taip išnaudojant tarpusavio sąveiką ir sinergiją, o naujos priemonės kuriamos įtraukiant finansų rinkos dalyvius ir suinteresuotas šalis.
Tikimasi, kad bendrovės valdyba gebės pritraukti papildomą finansavimą nedarant poveikio valstybės skolai. Taip pat tikimasi, kad bendrovė per artimiausią laiką taps lyderiaujančių tvariųjų (žaliųjų) finansų srities žinių ir kompetencijų centru Baltijos regione.
Primename, kad 2023 metais baigtas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas – INVEGA tapo vienintelė finansų įstaiga, turinti NPĮ statusą įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones. Tai leidžia sutelkti reikalingas žinias ir kompetencijas, suvienodinti ir optimizuoti NPĮ veiklos praktiką bei fondų valdymą įvairiose investavimo srityse, sukuriant prielaidas pritraukti institucinių investuotojų, sustiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, tvariai didinti finansinių priemonių pasiūlą finansiškai gyvybingiems projektams.
Ši reforma – viena Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ sudedamųjų dalių.
