Rugsėjo 1-6 dienomis Anykščiuose įvyks jau trečiasis tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“. Ta proga kalbiname pasirodysiančius atlikėjus, kurie pasidalino savo pamąstymais apie festivalio reikšmę, būsimus koncertus, savo nueitą ar dar tik beprasidedantį kelią.
Kamile Bonte, sopranas, Lietuva
Kamile, esate nemenką sceninę patirtį sukaupusi operos solistė, pasirodysianti šių metų festivalio „Inizio“ atidarymo koncerte. Kuo nustebinsite publiką ir kaip manote, kodėl tokie festivaliai yra svarbūs jauniesiems solistams?
Labai džiaugiuosi galėdama būti „Inizio“ festivalio atidarymo koncerto dalimi. Programa labai įvairi – joje skambės Mozarto, Rossini, Donizetti, Bellini, Cilea, Puccini ir Offenbacho muzika. Man patikėtos herojės yra labai skirtingos: temperamentingoji Donna Elvira, lyriškoji Mimì, elegantiškoji Adriana Lecouvreur. Kiekviena jų reikalauja vis kitokios muzikinės ir emocinės raiškos, todėl man tai yra labai įdomus ir įkvepiantis iššūkis. Tikiuosi, kad klausytojai galės mėgautis ne tik gražia muzika, bet ir skirtingomis operos spalvomis bei charakteriais. Manau, kad tokie festivaliai kaip „Inizio“ yra labai svarbūs jauniesiems solistams. Jie suteikia galimybę pasirodyti profesionalioje scenoje, dirbti su puikiais muzikantais, užmegzti naujus kūrybinius ryšius ir įgyti neįkainojamos sceninės patirties. Kartu tai puiki proga publikai atrasti naujus balsus ir stebėti, kaip formuojasi naujoji operos atlikėjų karta. Tokie susitikimai įkvepia augti tiek atlikėjus, tiek klausytojus.
Wiktoria Wizner, mecosopranas, Lenkija
Koncerte „Trys salos“ publika mėgausis vieno žymiausių XX a. britų muzikos kūrėjo Benjamin Britten muzika. Tai retai Lietuvoje skambantis kompozitorius, kurio muzikos, publika tarsi bijo. Kuo Jus žavi B. Britten‘as ir ko reikia operos solistui norint atlikti sudėtingą jo muziką?
Labiausiai mane Benjamin Britten muzikoje žavi tai, kaip ji sujungia sudėtingumą su labai tikru žmogiškumu. Jo muzika gali būti sudėtinga ir reikli, bet ji niekada nėra emociškai šalta. Joje visada yra žmogus – su savo pažeidžiamumu, baimėmis, troškimais ir prieštaravimais. Brittenas taip pat yra svarbi mano pačios meninio kelio dalis. Mano naujausias operos vaidmuo buvo vienoje iš jo operų, kurią turėjau garbės atlikti Vilniuje. Tai buvo nuostabi patirtis – pirmą kartą pristatyti šią operą Lietuvos publikai ir supažindinti ją su kūriniu, kuris čia niekuomet nebuvo statytas. Taip pat džiaugiuosi darbu su Justin Lavender, kuris turėjo išskirtinę solisto karjerą, o dabar dirba dirigentu. Jį atrado ir mokė pats Benjaminas Brittenas. Darbas su šiuo dirigentu man suteikė ypatingą ryšį su Britteno muzikiniu palikimu – ne tik per natas, bet ir per žmogų, kuris pats pažinojo Britteną kaip mokytoją ir mentorių. Jaučiuosi labai laiminga galėjusi taip arti prisiliesti prie šios tradicijos ištakų. Taip pat studijavau Jungtinėje Karalystėje ir jau daugelį metų atlieku britų bei kitų angliškai kalbančių šiuolaikinių kompozitorių muziką. Man labai pasisekė turėti profesorę Lenkijoje, kuri buvo viena pirmųjų Britteno muzikos šalininkių, dar tada, kai ji dažnai buvo laikoma labai sudėtinga ar net nesuprantama. Profesorė mane išmokė nebijoti sudėtingos muzikos. Priešingai – skatino ieškoti vidinės logikos, emocinės tiesos ir žmogiškumo. Manau, kad operos solistui Britteno muzikos atlikimas reikalauja techninio tikslumo, muzikinės disciplinos ir, svarbiausia, psichologinio atvirumo. Jo muzika gali būti sudėtinga, bet ji taip pat reikalauja labai glaudaus ryšio su tekstu. Kiekvienas žodis yra svarbus – vien gražaus dainavimo neužtenka. Todėl labai džiaugiuosi, kad ši muzika turi vis daugiau galimybių pasiekti klausytojus. Kartais mes, atlikėjai, turime susidurti su tikrai sudėtingais muzikiniais iššūkiais ir pakviesti publiką keliauti kartu su mumis. Tikiu, kad kai tai darome nuoširdžiai ir atsidavę, net iš pradžių sudėtingai atrodanti muzika, atsiskleidžia kaip labai žmogiška, jaudinanti ir išraiškinga.
Raimonda Skabeikaitė, jaunųjų LNOBT operų stažuotojų kuratorė
Raimonda, festivalio koncerte „Vienos žavesys“ pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro jaunųjų atlikėjų programos dalyviai. Kas tai per programa, ką ji duoda jauniesiems solistams, žengiantiems pirmuosius žingsnius scenoje?
Ši programa yra tiltas į profesionaliąją teatro sceną. Į programos atranką dažniausiai atvyksta neseniai operos studijas baigę solistai. Svarbu pabrėžti, kad iš kelių dešimčių kandidatų į programą priimami vos 2–4 solistai. Programos metu jaunieji atlikėjai dirba su Lietuvos ir užsienio vokalo pedagogais, režisieriais ir dirigentais. Taip jie semiasi žinių bei patirties, visapusiškai įsitraukia į teatro veiklą ir iš arti pažįsta operos solisto profesiją. Ruošiami vaidmenys, dalyvaujama pastatymų kūrimo procese – tai didžiulė dalis nematomo darbo, vykstančio dar iki spektaklių.
Kodėl koncerte „Vienos žavesys“ pasirinkta būtent operetė „Šikšnosparnis“?
Kartais atrodo, kad operetės žanras priskiriamas lengvajai muzikai. Vis dėlto su tuo nesutikčiau, nes operetė yra vienas sudėtingiausių ir itin daug preciziškumo reikalaujančių scenos žanrų. Ją sudėtinga atlikti ne tik techniškai dėl gausaus teksto, bet ir todėl, kad kiekvienas personažas turi būti ryškus, išraiškingas, aktyvus ir subtiliai išbaigtas. Operetė yra puiki „treniruotė“ prieš imantis didžiųjų operos vaidmenų. Koncerte klausytojai išgirs kiek kitokią – sutrumpintą – šios operetės versiją.
Kaip manote, kodėl svarbu bendradarbiauti didelėms institucijoms su mažesnėmis, kaip šiuo atveju festivaliui „Inizio“ ir LNOBT?
Manau, kad didžiųjų ir mažųjų institucijų bendradarbiavimas praturtina ne tik regionų publiką ir bendruomenes, bet ir pačias institucijas. Dažnai iš atlikėjų tenka girdėti, kad regionų publika yra smalsi, nuoširdi, šilta ir visuomet laukianti, todėl jie noriai vyksta koncertuoti į įvairius Lietuvos miestus ir miestelius. Toks bendradarbiavimas leidžia abiem pusėms kurti naujus, išskirtinius projektus, užmegzti ilgalaikes partnerystes ir pasiekti auditorijas, kurias didžiosioms kultūros institucijoms ne visuomet lengva pasiekti savarankiškai. Todėl mažųjų iniciatyvos tampa svarbia grandimi, padedančia kurti nenutrūkstamą ryšį su publika.
Leilei Xei, tenoras, Kinija
Debiutuojate tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, vykstančiame jau nebe pirmus metus. Kaip sulaukėte kvietimo atvykti į Lietuvą? Kuo nustebinsite susirinkusius klausytojus ir kaip manote, kodėl jauniesiems solistams svarbu dalyvauti įvairiuose festivaliuose, kaip „Inizio“, kuris vyksta ne sostinėje, o mažame miestelyje?
Iš tikrųjų su dirigentu Erki Pehk susipažinau per Klaudia Taev konkursą. Jis maloniai pakvietė mane dalyvauti šiame festivalyje, ir aš labai džiaugiuosi galėdamas čia atvykti. Koncerte atliksiu kelias žinomas arijas, tarp jų ir „Ah! mes amis“, iš operos „Pulko duktė“. Ši arija garsėja devyniais aukštaisiais do. Labai laukiu galimybės pasidalinti šia energija ir susitikti su publika. Muzika neturėtų skambėti tik didžiuosiuose miestuose. Mažų miestų festivaliai turi ypatingą jaukumą, ir nuostabu skleisti muziką tiesiai vietos bendruomenei.
Qinchuan Lan, baritonas, Kinija
Debiutuojate tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, vykstančiame jau nebe pirmus metus. Kaip sulaukėte kvietimo atvykti į Lietuvą?
Man buvo didelė garbė gauti dirigento Erki Pehk kvietimą pasirodyti „Inizio“ fesitvalyje. Tai bus mano pirmasis apsilankymas Lietuvoje, todėl ypač tuo džiaugiuosi. Tikiu, kad muzika gali sujungti žmones nepaisant skirtingų kultūrų ir kalbų, ir esu labai dėkingas už galimybę susitikti su Lietuvos publika bei bendradarbiauti su nuostabiais muzikantais. Nuoširdžiai dėkoju maestro Erki Pehk ir festivaliui už pasitikėjimą bei kvietimą.
Pasirodysite festivalio atidarymo gala koncerte. Kuo nustebinsite susirinkusius klausytojus?
Gala koncertui parengėme gražią ir įvairią programą, ir tikiuosi, kad publika mėgausis tiek muzika, tiek jos perteikiamomis emocijomis. Man didžiausia vertė yra ne tik vokalinė technika, bet ir gebėjimas per muziką papasakoti istoriją. Tikiuosi sukurti įsimintiną muzikinę patirtį ir palikti klausytojams gražius vakaro prisiminimus.
Kaip manote, kodėl jauniesiems solistams svarbu dalyvauti įvairiuose festivaliuose, kaip „Inizio“, kuris vyksta ne sostinėje, o mažame miestelyje?
Manau, kad tokie festivaliai kaip Inizio yra labai svarbūs jauniems solistams. Jie suteikia vertingų pasirodymo galimybių, skatina meninius mainus ir padeda kurti tarptautines draugystes. Taip pat labai prasminga, kad festivalis vyksta mažame mieste. Puiki muzika neturėtų priklausyti tik didžiosioms kultūros sostinėms – ji turi būti prieinama visiems. Tokie festivaliai kaip „Inizio“ priartina aukščiausio lygio pasirodymus prie vietos bendruomenių ir sukuria ypatingą ryšį tarp atlikėjų ir publikos.
Steponas Zonys, baritonas, Lietuva
Debiutuojate tarptautiniame muzikos festivalyje „Inizio“, vykstančiame jau nebe pirmus metus. Kaip manote, kuo šis festivalis per kelerius metus sužavėjo anykštėnus?
Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę būti šio festivalio dalimi. Tiesą sakant, būčiau buvęs labai laimingas, jei mano karjeros pradžioje kas nors būtų pasiūlęs tokio aukšto meninio lygio ir kokybės festivalį. Jauniems atlikėjams galimybė pasirodyti su simfoniniu orkestru yra tiesiog neįkainojama. Viena yra dainuoti klasėje su dėstytojais, koncertmeisteriu ir kolegomis, o visai kas kita – išeiti į sceną prieš pilną salę žiūrovų, kai už nugaros skamba simfoninis orkestras. Tokios patirtys labai augina. Todėl man visai nenuostabu, kad „Inizio“ per kelerius metus pelnė anykštėnų simpatijas.
Jūs daug metų dainuojate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pasidalinkite savo kūrybinio kelio pradžia, su kokiais iššūkiais susidūrėte, kas Jus užaugino kaip solistą, asmenybę, ir kuris vaidmuo buvo lūžio taškas, atvėręs Jums tarptautines scenos duris?
Kūrybinio kelio pradžia tikrai nebuvo lengva. Jaunas atlikėjas dažnai gyvena tarp dviejų pasaulių – iš savo profesijos dar negali išgyventi, tačiau į ją investuoti tenka labai daug. Tai nelengvas etapas, reikalaujantis ir kantrybės, ir tikėjimo tuo, ką darai. Esu labai dėkingas, kad mano gyvenime atsirado mecenatų. Dažnai sakau, kad jaunam atlikėjui ne mažiau svarbu nei finansinė parama yra jausmas, kad kažkas tavimi tiki. Mane nuo pat karjeros pradžios, o ir šiandien, palaiko Nijolė Galinienė ir „Orfėjaus lyros“ komanda. Labai norėčiau paskatinti ir kitus prisidėti prie jaunųjų talentų augimo – net ir, atrodytų, nedidelė parama gali tapti labai reikšminga. O visa kita priklauso nuo darbo. Nuo to, kiek esi pasiruošęs mokytis, kiek pastangų įdedi ir kokius žmones sutinki savo kelyje. Su laiku supratau, kad nuoseklus darbas visada duoda rezultatų, tik jie neateina taip greitai, kaip svajojame studijų metais. Tarptautines scenas man atvėrė „Rožės kavalierius“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, premjeros metu teatre viešėjo tarptautinės operos solistų agentūros atstovai. Būtent tada buvau pastebėtas, ir nuo to momento prasidėjo pirmieji kvietimai dainuoti užsienyje. Vėliau jų tik daugėjo. Kitas svarbus žingsnis laukia 2027 metų sausį – debiutuosiu „Fauste“, kur dirbsiu su pasaulyje pripažintu dirigentu Dan Ettinger. Ar buvo vienas lūžio vaidmuo? Šiandien atsakyčiau, kad ne. Skirtingais etapais svarbiausi buvo vis kiti vaidmenys. Dabar suprantu, jog kiekvienas jų mane kažko išmokė. Vieni pareikalavo daugiau vokalinės brandos, kiti – psichologinės ištvermės, dar kiti – fizinės jėgos. Kiekvienas vaidmuo paliko savo pėdsaką ir prisidėjo prie to, koks atlikėjas ir žmogus esu šiandien.
Pasirodysite festivalio uždarymo koncerte „Nauja pradžia“. Koks tai bus koncertas, kokius kūrinius atliksite, kuo nustebinsite publiką?
Tai bus labai spalvingas vakaras. Kartu su kolegėmis Monika Pleškyte ir Wiktoria Wizner klausytojams dovanosime gražiausias operų ir operečių ištraukas bei kūrinius, kurie, tikiuosi, dar labiau sušildys vasaros pabaigos vakarą. Man tai bus pirmasis pasirodymas Anykščiuose, todėl labiausiai norėčiau publiką nustebinti ne tik muzika, bet ir nuoširdumu. Tikiu, kad gražiausi koncertai gimsta tada, kai tarp scenos ir klausytojų užsimezga tikras ryšys. Labai kviečiu visus ateiti į koncertą ir kartu pasidalyti muzikos džiaugsmu.
Lukáš Klánský, pianistas, Čekija
Festivalis „Inizio“ didelį dėmesį skiria operos solistams, tačiau juos scenoje lydi nemažiau svarbūs žmonės – orkestras arba pianistas. Ar sudėtinga scenoje sukurti muzikinį dialogą?
Aš to nelaikau sunkumu. Man tai yra vienas didžiausių muzikavimo džiaugsmų. Labiausiai kamerinėje muzikoje ir akomponuojant dainininkams vertinu bendravimą, kuris vyksta scenoje. Tai labai panašu į vakarienę su žmogumi, kuris yra puikus pašnekovas. Tu klausaisi, reaguoji, kartais net užbaigi vienas kito mintis, ir kartu sukuriate tai, ko nė vienas atskirai nesugebėtumėte. Tas pats vyksta ir muzikoje. Mes kvėpuojame kartu, reaguojame vienas į kitą kiekvienoje frazėje ir pasakojame tą pačią istoriją iš skirtingų perspektyvų. Kai atsiranda toks ryšys, viskas tampa visiškai natūralu, ir, manau, publika tai iš karto pajunta.
Dėkoju už pokalbį.
Kristupas Antanaitis
Šaltinis: Nyksciai