Vaida Paciūnaitė
Europoje Vokietija dažnai minima sektinu pavyzdžiu, kaip valstybė sklandžiai pereinanti prie atsinaujinančios energetikos. Tačiau šiam Vokietijos sektoriui tikėtinas skaudus nuosmukis, kadangi Europos Sąjungos Komisija nustatė, jog subsidijos energiją iš saulės ir vėjo elektrinių naudojančioms įmonėms pažeidžia bendrijos principus ir iškraipo konkurencinę rinką. ES gali ne tik įpareigoti nutraukti tokią praktiką, tačiau ir skirti dideles baudas Vokietijai. Be to, pradedama abejoti ir pačia atsinaujinančia energetika, kuri dabar gyvuoja tik dėl nuolatinės valstybės paramos.
Vokietijoje nuo 2003 m., kada pradėta siekti perėjimo prie atsinaujinančios energetikos, taikoma praktika, kuomet įmonėms, kurios pripažįstamos intensyviomis energijos vartotojomis, teikiamos elektros energijos suvartojimo nuolaidos. Tokia praktika ir buvo viena iš priežasčių, kodėl Vokietijos atsinaujinančios energetikos sektorius vystėsi taip sparčiai ir sėkmingai. Nutraukus pigios energijos tiekimą, ir tuo labiau skyrus finansines baudas, atsinaujinančiai energetikai Vokietijoje išsilaikyti taptų pakankamai sudėtinga.
Situacija nebuvo tokia akivaizdi, kol intensyviomis energijos vartotojomis buvo laikomos tik įmonės, kurios per metus sunaudodavo 10 gigavatvalandžių energijos. Tokiomis įmonėmis buvo sunkiosios pramonės gamyklos, pavyzdžiui, plieno, aliuminio, chemijos pramonė. Tuo tarpu nuleidus kartelę iki vienos gigavatvalandės elektrą palankiomis kainomis galėjo gauti praktiškai visų sektorių didžiosios gamyklos, tuo pačiu ir įgyti apčiuopiamą pranašumą rinkoje. Sumažinus žemutinę energijos suvartojimo ribą lengvatai gauti paraiškas pateikusių įmonių padaugėjo dvigubai – nuo 1600 įmonių 2011 m. iki 3400 įmonių jau 2012 m.
Elektros sąnaudos gamybos sektoriuje yra ypač svarbios. Gaudamos lengvatas įmonės sutaupo milijardus eurų, tuo pačiu Vokietijos įmonės tampa konkurencingesnės. Būtent kaimyninių valstybių verslo atstovai pasiskundė Komisijai dėl iškraipytos konkurencijos. Tiesa, anoniminius skundus pateikė ir mažesnės įmonės, kurios negali gauti lengvatų, todėl jaučiasi nuskriaustos.
Įmonėms, kurios lengvatas gauna jau dešimtmetį, lengvatų nutraukimas gali būti skaudus smūgis. Blogiausiu atveju, įmonių gali būti pareikalauta grąžinti sumą atitinkančią lengvatinėmis sąlygomis sutaupytas lėšas. Grąžintina suma siektų kelis milijardus dolerių. Kol kas atliekamas tyrimas ir galimi jo rezultatai dar pakankamai migloti.
Kartu tai pakenktų ir Vokietijos ambicijoms pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Subsidijų sistema turėjo būti nutraukta tik tuomet, kada atsinaujinanti energetika taptų visiškai konkurencinga lyginant su kitoms energijos rūšimis.
Siekiant privilioti privačius investuotojus 2003 m. Vokietija nusprendė nustatyti fiksuotą energijos kainą, kuri šiuo metu nebeatitinka rinkos. Dėl to Vokietija, vykdydama įsipareigojimus, per metus išmoka keliolika milijardų eurų, kurie taikant specialų mokestį yra surenkami iš visų elektros vartotojų kišenės. Teoriškai buvo numatyta, jog kasmet padengiamas skirtumas mažės, tačiau fiksuota kaina vis labiau neatitinka rinkos, ir subsidijų mechanizmas plečiasi. Kiolno universiteto skaičiavimais 2022 m. skirtumo padengimas Vokietijai kainuos jau 100 milijardų eurų.
Atsinaujinančios energijos kaina kyla ir nesiveja įprastos šiluminės ar atominės energetikos kainų. Atrodo, pagaliau suprasta, jog Vokietija nėra tokia tinkama valstybė atsinaujinančiai energetikai. Čia trūksta tiek pastovaus vėjo, tiek pakankamos saulės šviesos. Priemonė turėjusi priartinti atsinaujinančią energetiką nuo įprastos tapo farsu, ypač tada, kai lengvatas pradėjo gauti daugiau nei 3000 įmonių.
ES Komisijos prezidentas Juanas Manuelis Barroso susirūpinęs elektros kainomis Europoje. Nuo 2005 m. elektros kaina Europoje pakilo 38 proc., kuomet kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose apskritai nepasikeitė. Atrodo, jog tokiomis sąlygomis antraeiliu aspektu lieka ir aplinkosauga, bei klimato atšilimas. Kita vertus, tikimasi, jog atsinaujinanti energetika bus vystoma tose valstybėse, kuriose ji labiau tinkama, t.y. Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje ir kt. Tuo tarpu Vokietija turėtų nutraukti beprasmius asignavimus. Įvykiai Vokietijoje padidino abejones, ar visos valstybės gali pritaikyti atsinaujinančią energetiką.
Parengta pagal užsienio spaudą.
Šaltinis: Komentaras
