Europos Komisija (EK), remdamasi Europos mokslo patariamosios tarybos išvadomis, pateikė ES 2040 m. klimato kaitos švelninimo tikslą – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m.
Šis ambicingas tikslas leis pasiekti ES ekonomikos neutralaus poveikio klimatui tikslą iki 2050 m., mažins išlaidas iškastinio kuro importui iš trečiųjų šalių. Bus didinama visų ES valstybių narių energetinė nepriklausomybė apsaugant gyventojus nuo elektros ir kitų energetinių produktų kainų svyravimo, augs tarptautinis pramonės ir žemės ūkio konkurencingumas. Be to, diegiant inovatyvias technologijas ir naujus verslo modelius bus pereinama prie žiedinės ekonomikos, naudojama mažiau gamtinių išteklių, kuriamos naujos darbo vietos.
Šis pasiūlymas bus aptariamas su visomis suinteresuotomis grupėmis, o galutinį sprendimą dėl ES 2040 m. klimato tikslo priims Europos Vadovų Taryba š. m. birželį. Po Europos Parlamento rinkimų š. m. birželį naujos sudėties EK pateiks siūlymus dėl naujų teisės aktų tikslui įgyvendinti.
Komisijos vertinimu, naująjį ES 2040 m. tikslą pasiekti realu, nes įgyvendinus jau esamą ES klimato ir energetikos „Fit for 55“ teisėkūros paketą, ES iki 2040 m. ŠESD emisijos bus sumažintos 88 proc. Ambicingas tikslas didins Europos atsparumą būsimoms energetinėms krizėms.
Siekis dar labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį yra efektyvi prevencinė ir atsparumo neigiamiems klimato kaitos padariniams didinimo priemonė. Ji būtina ES gyventojams ir jų turtui apsaugoti, nes vien per pastaruosius 5 metus su klimatu susijusi ekonominė žala Europoje siekė 170 mlrd. eurų. Komisijos poveikio vertinime nustatyta, kad net konservatyviais skaičiavimais dėl spartėjančios klimato kaitos iki amžiaus pabaigos ES BVP galėtų sumažėti maždaug 7 proc., jei nebus imamasi klimato kaitos švelninimo veiksmų.
Prognozuojama, kad miškų gaisrų, potvynių, sausros ir karščio bangų ateityje daugės, o ŠESD kiekio mažinimas ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų stiprinimas pasauliniu mastu yra vienintelis būdas išvengti ekstremalių gamtos reiškinių pasekmių ir apsaugoti gyvybes, sveikatą, ekonomiką, ekosistemas.
EK siūlo ir toliau mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro elektrifikuojant visus ūkio sektorius, naudojant daugiau vietinių energijos šaltinių: vėjo energijos, saulės bei hidroenergijos, didinti gamybos pajėgumus baterijų, elektrinių transporto priemonių, šilumos siurblių, biodujų ir biometano gamybos bei žiedinės ekonomikos sektoriuose.
Ketinama įsteigti specialią darbo grupę visapusiškam požiūriui į anglies dioksido apmokestinimą parengti. Anglies dioksido apmokestinimas ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį sklandžiai transformuojant visus ūkio sektorius, gautas pajamas nukreipiant investicijoms į švarias technologijas ir socialinei-ekonominei paramai mažesnio ekonominio pajėgumo regionams ir gyventojams.
ES 2040 m. klimato tikslas paskelbtas įgyvendinant 2021 m. Europos klimato reglamentą, kuriame įtvirtintas tarpinis ES tikslas iki 2030 m. sumažinti ES emisijas 55 proc. bei ilgalaikis tikslas 2050 m. pasiekti ES klimato neutralumą.
2021 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje įtvirtintas Lietuvos 85 proc. ŠESD sumažinimo tikslas iki 2040 m. lyginant su 1990 m. ir numatyti uždaviniai jam pasiekti atskiruose ūkio sektoriuose. Taip pat įtvirtinta, kad iki 2050 m. Lietuvos ekonomika būtų žiedinė ir klimatui neutrali. EK paskelbtas 2040 m. tikslo komunikatas svarbus Lietuvai, nes paskatins diskusijas, kaip pagerinti inovatyvių technologijų diegimą visuose ūkio sektoriuose, kokie būtini ES ir valstybės biudžeto finansiniai instrumentai privataus sektoriaus investicijoms, kokios reguliacinės priemonės reikalingos.
Daugiau informacijos galima rasti EK interneto svetainėje.
