2024-07-30
Liepos 29 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) didžioji kolegija pateikė Lietuvos nacionaliniam teismui išaiškinimą byloje Virgilijus Valančius prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Šioje byloje, pradėtoje pagal buvusio Europos Sąjungos (ES) Bendrojo Teismo teisėjo Virgilijaus Valančiaus skundą dėl Vyriausybės sprendimo antrai kadencijai teikti ne jo kandidatūrą, Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į ESTT dėl ES teisės išaiškinimo.
ESTT didžioji kolegija nustatė, jog Lietuvos nustatyta atrankos procedūra, pagal kurią Vyriausybė gali pasiūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą užėmusį kandidatą, atitinkantį nustatytus reikalavimus, neprieštarauja ES teisei. Gavus šį ESTT išaiškinimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas tęs bylos nagrinėjimą ir priims galutinį sprendimą dėl Vyriausybės sprendimo teisėtumo.
Remiantis Lietuvos atrankos procedūromis, sudaroma nepriklausomų ekspertų grupė, kuriai pavedama įvertinti pretendentus į ES Bendrojo Teismo teisėjo pareigas ir sudaryti kandidatų, atitinkančių nustatytus reikalavimus, sąrašą. Gavusi šį sąrašą, Vyriausybė gali siūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą eiliškumo sąraše užėmusį kandidatą, atitinkantį nustatytus reikalavimus.
Kandidato į ES Bendrojo teismo teisėjo pareigas teikimo procedūroje dalyvauja visos Lietuvos valdžios institucijos, nes Vyriausybė kandidatą tvirtina tik gavusi Prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu. Įvykdžius nacionalines procedūras, pateikto kandidato tinkamumą įvertina ir specialus pagal ES teisę sudarytas komitetas. Valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu kandidatas skiriamas teisėju šešerių metų kadencijai.
ES Bendrąjį Teismą sudaro du teisėjai iš kiekvienos valstybės narės. Teismas nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, valstybių narių ieškinius ES Komisijai ir Tarybai, ieškinius dėl ES institucijų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo, ieškinius intelektinės nuosavybės srityje ir pan.
