Besibaigiant jau tretiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėtas nei vienas investicinis projektas, nes šalies ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso. Regionai ir savivaldybės teigia, jog galimybių tinkamai ir laiku investuoti ES lėšas bei įgyvendinti projektus bus vis mažiau.
„Pagrindinė kliūtis yra ta, kad regionai ES investicijų negali planuoti savarankiškai. Tai už juos daro centrinė valdžia. Ir daro lėtai bei neveiksmingai – dalis reikalingų dokumentų iki šiol neparengti, o tie, kurie parengti – stabdomi arba keičiami. Todėl šalies regionuose gyventojai vis dar negali sulaukti jų gyvenimo kokybę turinčių pagerinti investicijų. Šią sunkią pradžią teks prisiminti ir tuomet, kai perspektyvai pasibaigus vertinsime, ar tikrai padarėme viską ir pilnai pasinaudojome šia galimybe,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, neįvertinama ir tikimybė, kad kita ES investicijų perspektyva Lietuvai gali ir nebebūti tokia dosni, tad vėlavimas pasinaudoti parama yra nesuprantamas. Juo labiau, kad kvietimai teikti paraiškas finansuoti projektus ne regionų, o valstybės mastu jau startavo.
Regionai ir savivaldybės taip pat būtų galėję jau dabar pradėti įgyvendinti projektus, kuriais bus plėtojamos pramoninės ir komercinės teritorijos, turistinės vietos, nuotekų tvarkymo infrastruktūra, dviračių ir pėsčiųjų takai, didinamas visuomenės sveikatos ar švietimo paslaugų prieinamumas, modernizuojamas viešasis transportas. Regionų plėtros planai buvo patvirtini šių metų pradžioje.
Spalio 3 dieną vykusiame susitikime su šalies vadovu Gitanu Nausėda dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo, LSA atstovai išskyrė ir kitą ydingą bei neefektyvų ES investicijų planavimo aspektą – stipriai sumažintos regionų galimybės investicijas nukreipti ten, kur jos labiausiai reikalingos.
„Nors regionams buvo žadama leisti patiems identifikuoti jiems aktualiausias problemas ir spręsti jas numatytomis investicijomis, šis pažadas liko neįgyvendintas. Realybėje visas kryptis nustato ministerijos – jos formuluoja išankstines sąlygas, finansuotinas veiklas, skirsto lėšas tarp skirtingų sričių. Todėl regionai bus priversti investuoti ne ten, kur būtų galima realiai įgyvendinti vieną ar kitą vietos gyventojams reikalingą pokytį, o ten, kur „iš centro“ nusprendė ministerijos. O pastarųjų vizija neretu atveju visiškai prasilenkia su realiais regiono poreikiais,“ – susitikime sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Savivaldybės taip pat teigia nesuprantančios, kodėl regionams skirta ES fondų parama sumažėjo 187 mln. eurų. Regioninės plėtros įstatyme įtvirtinta, kad iš viso šalies regionams bus skirta beveik trečdalis (1,810 mrd. eurų) Lietuvai numatytų ES investicijų, tačiau Regionų plėtros programoje patvirtinta 3 procentais mažiau – 1,623 mlrd. eurų.
Nuotraukos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Robertas Dačkus
Besibaigiant jau tretiems 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos metams, Lietuvos regionuose nepradėtas nei vienas investicinis projektas, nes šalies ministerijos iki šiol nepabaigia planavimo proceso. Regionai ir savivaldybės teigia, jog galimybių tinkamai ir laiku investuoti ES lėšas bei įgyvendinti projektus bus vis mažiau.
„Pagrindinė kliūtis yra ta, kad regionai ES investicijų negali planuoti savarankiškai. Tai už juos daro centrinė valdžia. Ir daro lėtai bei neveiksmingai – dalis reikalingų dokumentų iki šiol neparengti, o tie, kurie parengti – stabdomi arba keičiami. Todėl šalies regionuose gyventojai vis dar negali sulaukti jų gyvenimo kokybę turinčių pagerinti investicijų. Šią sunkią pradžią teks prisiminti ir tuomet, kai perspektyvai pasibaigus vertinsime, ar tikrai padarėme viską ir pilnai pasinaudojome šia galimybe,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, neįvertinama ir tikimybė, kad kita ES investicijų perspektyva Lietuvai gali ir nebebūti tokia dosni, tad vėlavimas pasinaudoti parama yra nesuprantamas. Juo labiau, kad kvietimai teikti paraiškas finansuoti projektus ne regionų, o valstybės mastu jau startavo.
Regionai ir savivaldybės taip pat būtų galėję jau dabar pradėti įgyvendinti projektus, kuriais bus plėtojamos pramoninės ir komercinės teritorijos, turistinės vietos, nuotekų tvarkymo infrastruktūra, dviračių ir pėsčiųjų takai, didinamas visuomenės sveikatos ar švietimo paslaugų prieinamumas, modernizuojamas viešasis transportas. Regionų plėtros planai buvo patvirtini šių metų pradžioje.
Spalio 3 dieną vykusiame susitikime su šalies vadovu Gitanu Nausėda dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo, LSA atstovai išskyrė ir kitą ydingą bei neefektyvų ES investicijų planavimo aspektą – stipriai sumažintos regionų galimybės investicijas nukreipti ten, kur jos labiausiai reikalingos.
„Nors regionams buvo žadama leisti patiems identifikuoti jiems aktualiausias problemas ir spręsti jas numatytomis investicijomis, šis pažadas liko neįgyvendintas. Realybėje visas kryptis nustato ministerijos – jos formuluoja išankstines sąlygas, finansuotinas veiklas, skirsto lėšas tarp skirtingų sričių. Todėl regionai bus priversti investuoti ne ten, kur būtų galima realiai įgyvendinti vieną ar kitą vietos gyventojams reikalingą pokytį, o ten, kur „iš centro“ nusprendė ministerijos. O pastarųjų vizija neretu atveju visiškai prasilenkia su realiais regiono poreikiais,“ – susitikime sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Savivaldybės taip pat teigia nesuprantančios, kodėl regionams skirta ES fondų parama sumažėjo 187 mln. eurų. Regioninės plėtros įstatyme įtvirtinta, kad iš viso šalies regionams bus skirta beveik trečdalis (1,810 mrd. eurų) Lietuvai numatytų ES investicijų, tačiau Regionų plėtros programoje patvirtinta 3 procentais mažiau – 1,623 mlrd. eurų.
Nuotraukos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Robertas Dačkus
