Europos Sąjungos valdininkai itin susirūpinę galimybe įvesti teisėjų darbo kontrolę. Pastaruosius mėnesius tokiai tvarkai yra bandoma padėti tašką Lenkijoje, kur veikia valstybiniai teisėjų drausmės rūmai.
Ši institucija buvo sukurta 2018 m. Ją sudaro teisėjai, kuriuos atrenka Nacionalinė teismų taryba, o skiria parlamentas.
Drausmės kolegija turi teisę nagrinėti skundus prieš advokatus, įskaitant prokurorus ir teisėjus, ir daryti organizacines išvadas, įskaitant nušalinimą nuo darbo.
Dar liepą Europos Komisija pareikalavo panaikinti rūmus, nes jų darbas prieštarauja bendram Europos teisės aktų principui, reiškiančiam visišką teismų nepriklausomumą nuo politinių instancijų.
Lenkija sutiko peržiūrėti rūmų darbą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau ES institucijos nenurimo. Jos pareikalavo nedelsiant nutraukti rūmų veiklą, nesiejant to su teisės aktų peržiūra.
To jautriems lenkams pasirodė per daug. Lenkijos Konstitucinis Teismas atsisakė vykdyti ES įsakymą ir nusprendė, kad nacionaliniai teisės aktai turi viršenybę prieš Europos įstatymus.
Šiandien Liuksemburge posėdžiaujantis Europos Teisingumo Teismas priėmė eilinį mįslingą sprendimą – Lenkija buvo įpareigota Europos Komisijos naudai mokėti milijoną eurų per dieną, kol bus panaikinta drausmės kolegija.
Šis sprendimas Varšuvoje sukėlė naują pasipiktinimo pliūpsnį. Teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta Europos teismo nuosprendį apibūdino kaip bandymą uzurpuoti valdžią.
TSUE kompletnie lekceważy i ignoruje polską konstytucję i wyroki TK. Działa poza kompetencjami i nadużywa instytucji kar pieniężnych i środków tymczasowych.
To kolejny etap operacji mającej oderwać od Polski wpływu na ustrój naszego państwa, to uzurpacja i szantaż. https://t.co/4OtlHRloVs
— Sebastian Kaleta (@sjkaleta) October 27, 2021
„ES Teismas visiškai ignoravo Lenkijos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo sprendimus. Jis veikia už savo kompetencijos ribų, piktnaudžiaudamas piniginėmis baudomis ir laiko apribojimais. Tai yra eilinis etapas operacijos, kuria siekiama atimti Lenkijos vyriausybės įtaką šalies struktūrai, mūsų valstybė, tai yra uzurpacija ir šantažas“, – Twitter socialiniame tinkle rašė jis.
Vargu ar anksčiau pretenzijas dėl žydų turto grąžinimo priimti atsisakę išdidūs lenkai Europos Sąjungai mokės po milijoną eurų per dieną.
Pastaroji atsakydama taip pat negalės imtis konkrečių priemonių – Lenkija akivaizdžiai nebus pašalinta iš Europos Sąjungos, o Europos institucijos neturi kitų įtakos priemonių (išskyrus banko turto įšaldymą, bet tai bus itin pavojingas precendentas, nepageidautinas niekam Europoje).
Tačiau ši istorija aiškiai parodo Europos biurokratijos susirūpinimą tuo, kad kiekvienoje šalyje yra nuo demokratijos ir politikų nepriklausoma teisinė sistema, klusniai vykdanti kairiojo socialistinio isteblišmento „aukščiausią valią“, ypač dabartinio Europos gyventojų polinkio į dešiniąsias nacionalines pažiūras, fone.
Lenkija, įvedusi minimalią drausminę teisėjų darbo kontrolę, tapo tokiu pavojingu precendentu Europos Sąjungai, kad dažniausiai itin kantrūs europiečiai yra pasirengę imtis desperatiškų priemonių, bandydami nedelsiant sustabdyti tokią praktiką.
Problema dėl politizuotų teismų, kurie įstatymus aiškina itin savavališkai ir, tiesą sakant, patys užsiima įstatymų leidyba, būdinga ne tik Europai. Ji aštriai stovi ir JAV bei Izraelyje, tame tarpe ir Lietuvoje.
Šaltinis:Infa
