D. Trumpas pasaulio ekonomikoje sukėlė šoką įvesdamas plataus masto tarifus, pakursčiusius tarptautinės recesijos grėsmę – nepaisant dramatiškos rinkų griūties jis atmetė galimybę atšaukti agresyvią prekybos politiką.
Pekinas – pagrindinis Vašingtono ekonominis varžovas, bet taip pat svarbus prekybos partneris – reagavo paskelbdamas, kad nuo ketvirtadienio įsigalios atsakomieji 34 proc. tarifai amerikietiškoms prekėms, o tai dar labiau pablogino dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius.
Atsakydamas D. Trumpas pagrasino, kad įves papildomus muitus, jei Pekinas nenustos priešintis jo tarifų lavinai. Toks žingsnis padidintų kiniškoms prekėms taikomus muitus iki 104 proc.
„Labai gerbiu Kiniją, bet jie negali taip elgtis“, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo D. Trumpas.
Kinija smogė atgal, apkaltindama JAV „šantažu“ ir pareikšdama, kad „niekada nesutiks“ su tokiais tarifais.
„Jei JAV atkakliai tęs, ką pradėjusi, Kinija kausis iki galo“, – antradienį sakė Pekino prekybos ministerijos atstovas spaudai.
„Jei JAV eskaluos tarifus, Kinija ryžtingai imsis atsakomųjų priemonių, kad apgintų savo teises ir interesus“, – pabrėžė ministerija.
Tačiau Pekinas taip pat pakartojo siekiąs „dialogo“ su Vašingtonu – ir kad „prekybos kare nėra laimėtojų“.
Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat perspėjo JAV, kad „spaudimas, grasinimai ir šantažas nėra tinkamas būdas bendrauti su Kinija“.
Sąmyšis rinkose
D. Trumpo tarifai sukėlė sąmyšį pasaulio rinkose.
Honkongo indeksas „Hang Seng“ pirmadienį smuko 13,2 proc. – tai buvo blogiausia diena nuo Azijos finansų krizės laikų. Antradienį dalį nuostolių pavyko kompensuoti.
Po audringos prekybos sesijos Volstritas smuko: tiek „Dow“, tiek „S&P 500“ patyrė nuostolių.
Antradienį prekybos pradžioje taip pat smuko Tailando, Indonezijos ir Vietnamo (pagrindinio eksporto centro) akcijos.
Singapūro ministras pirmininkas Lawrence‘as Wongas parlamentui sakė, kad jo vyriausybė „labai nusivylė JAV žingsniu“.
„Tai nėra draugiški veiksmai“, – pabrėžė jis.
Per pastarąsias dienas akcijų rinkų vertinimai neteko trilijonų dolerių.
D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „nesiruošia“ skelbti jokios tarifų taikymo pertraukos.
Jis taip pat atsisakė derėtis su Kinija, tačiau pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios deryboms su bet kuria derėtis norinčia šalimi.
Reaguodamas į Šanchajaus akcijų nuosmukį, Kinijos centrinis bankas antradienį prieš atnaujinant prekybą išleido pranešimą, kuriame išreiškė palaikymą valstybiniam fondui – šis, siekdamas stabilizuoti rinką, ėmėsi supirkinėti biržoje prekiaujamus fondus.
Investuotojams ieškant priebėgos nuo agresyvaus prekybos karo, akcijos Tokijuje antradienį šoktelėjo po to, kai iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „Fox News“ užsiminė, jog Japonija turi „pirmenybę“ derybose su JAV dėl tarifų – „vien dėl to, kad jie labai greitai panoro derėtis“.
Šeštadienį įsigaliojo 10 proc. baziniai muitai JAV importuojamoms prekėms iš viso pasaulio, o nuo trečiadienio daugybei šalių bus įvesti dar didesni muitai, įskaitant 34 proc. tarifus Kinijos ir 20 proc. – ES prekėms.
Daugybė šalių siekia derybų, sakė S. Bessentas ir pridūrė, kad „gerai pasiderėję pasieksime sumažėjusį muitų lygį“.
Infliacija? Recesija?
Ruošdamasis susitikimui su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu – pirmuoju lyderiu, kuris asmeniškai kreipėsi į D. Trumpą dėl muitų, – D. Trumpas pareiškė: „Gali būti nuolatiniai muitai, o gali būti derybos, nes mums reikalingi ne tik muitai.“
ES prekybos ministrai pirmadienį Liuksemburge aptarė bloko atsaką: Vokietija ir Prancūzija pasisakė už JAV technologijų milžinių apmokestinimą.
„Neturime atmesti jokios galimybės nei dėl prekių, nei dėl paslaugų“, – teigė Prancūzijos prekybos ministras Laurent‘as Saint-Martinas.
Pasak jo, 27 valstybių blokas turėtų „atverti Europos įrankių komplektą, kuris yra labai išsamus ir taip pat gali būti kraštutinai agresyvus“.
Rinkoms toliau kratantis amerikietiškais kalneliais, D. Trumpas paragino tėvynainius nepasiduoti: „Nebūkite silpni! Nebūkite kvaili!“
78-erių metų respublikonas tiki, kad tarifai atgaivins prarastą Amerikos gamybos bazę, priversdami užsienio įmones perkelti gamybą į Jungtines Valstijas, užuot gaminus prekes užsienyje.
Tačiau dauguma ekonomistų tuo abejoja ir teigia, kad jo tarifai savavališki.
„JPMorgan Chase“ generalinis direktorius Jamie Dimonas įspėjo apie gresiančią infliaciją ir pridūrė, kad „ar šitas tarifų meniu paskatins recesiją, ar ne – dar pamatysime, bet jis tikrai sulėtins augimą“.
JAV senatorius Tedas Cruzas – ištikimas D. Trumpo šalininkas – išsakė tarp respublikonų įstatymų leidėjų paplitusį susirūpinimą dėl poveikio eiliniams rinkėjams.
Jis įspėjo dėl nedarbo ir kainų šuolių, sakydamas, kad recesija respublikonams kitų metų vidurio kadencijos rinkimuose reikštų „pražūtį“.
