Anykščių rajono tarybos narys Dominykas Tutkus aptaria besikeičiančią situaciją Anykščių ligoninėje ir sako, kad „jei savo dalį resursų skirsime ne neapykantai ligoninei, o mąstymui kaip mes kiekvienas galime prisidėti, kad ligoninė klestėtų visiems bus geriau gyventi”. Publikuojame jo nuomonę.
2023 m. kai tapau Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariu, tiek sau, tiek visuomenei pasižadėjau dėti pastangas pakeisti situaciją ligoninėje kardinaliai. Ne kartą pačiam teko lankytis sveikatos įstaigoje, kurioje sąlygos buvo švelniai tariant įdomios.
Pradėjus dirbti socialinių reikalų ir sveikatos komitete, ne kartą eks direktoriui kėliau klausimą dėl ligoninės egzistencijos, jo kaip įstaigos vadovo kompetencijos ir jo regimybės kelis metus į priekį. Negavus atsakymų, viešai pasiūliau trauktis.
Kas savaitę girdėjau gyventojų neigiamus atsiliepimus apie gydymo įstaigą, gydymo sąlygas ir visus kitus aspektus susijusius su ligonine. Šimtus kartų skambinau tiek senąjam ligoninės direktoriui, tiek naująjam. Jūsų dėka mums visiems pavyko atsilaikyti prieš senųjų politikos „asų”, „bosų” požiūrius ir pakeisti ilgai užsisėdėjusį direktorių, tačiau, atrodo, situacijai gerėjant kartu su naujai išrinktu ligoninės direktoriumi, ligoninė vis tiek viešai trypiama.
Kartojau ir kartosiu. MŪSŲ LIGONINĖ NĖRA PATRAUKLIAUSIA GYDYMO ĮSTAIGA ATVYKTI NAUJIEMS, JAUNIEMS GYDYTOJAMS IR SLAUGYTOJAMS. Senieji, regis, dar nuo praeitos vadovybės pratę bendrauti su žmonėmis bet kaip. Tas nėra gerai. Niekas to neteisina.
Vėlgi pokyčiai vyksta lėtai, ypač, kai yra jau susiformavęs darbo stilius, jei jį taip galima pavadinti. Roma irgi nepasistatė per dieną. Pokyčiai neateis greitai, tačiau stebiu, jog ligoninė po truputį eina link naujesnius laikus, o ne tarybmetį primenančią įstaigą. Tai matome ir iš to, kad pas mus atvyksta dirbti ir gydytojai, kurie puikuojasi prie savo vardo esančiu prof. Kasmet Anykščių ligoninėje gydosi per 2000 pacientų, 400 pacientų operuojasi, 15 tūkst. kreipiasi skubios pagalbos.
Žinoma, kiekvienas atvejis yra labai skirtingas, žmonės turi savuosius įsitikinimus kaip turi būti gydomi, kas juos turi gydyti ir kaip turi atrodyti ligoninė. Jei taip viskas būtų paprasta, Anykščių ligoninė nebūtų ne ką blogesnė nei ligoninė Monake, tačiau viskas atsiremia į žmogiškuosius išteklius ir finansus. Suprantu, kad reikia kritikos. Bet kai ligoninė vaizduojama kaip vieta, kur žmonės miršta dėl personalo abejingumo – tai pigus linčo teismas be teisės gintis.
Jei mes savo dalį resursų skirsime ne neapykantai ligoninei, o mąstymui kaip mes kiekvienas galime prisidėti, kad ligoninė klestėtų (be mokesčių, kuriuos mes mokame) visiems bus geriau gyventi.
Dominykas Puzinas
Šaltinis: Nyksciai
