Skatindami gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnį gyvenimo būdą, politikai turi nutiesti tiltą pasiūlę nuoširdžią viziją, diskusijoje „Klimatui neutrali ekonomika: laimėjimas visiems ar nulinės sumos žaidimas?“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Diskusija surengta pirmadienį aptariant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pirmą kartą parengtą Lietuvos aplinkosaugos veiksmingumo apžvalgą.
Galimybių pokyčiams visuomenėje langą, pasak EBPO Aplinkos direktorato vadovo Rodolfo Lacy, atvėrė pandemija – pradėta daugiau naudoti žalesnio transporto, gamyboje sparčiai diegti aplankai palankias technologijas. Jo manymu, greitai atsiras labai išmanių produktų, paliekančių nedidelį CO2 pėdsaką, ir jie dominuos rinkoje, sukurdami naujas konkurencijos sąlygas. „Tikiu, kad pasieksite sėkmės, ypač jeigu į šį procesą bus įtraukti konservatyvaus požiūrio besilaikantys sektoriai ir jie imsis masiškai diegti pažangias technologijas“, – sakė Rodolfo Lacy.
Aptariamus pokyčius klimato ekspertas Justinas Kilpys pavadino socialinių pokyčių problema. Jo žodžiais, visuomenėje visuomet yra apie 10 proc. pirmūnų, kurie patys aktyviai imasi veiksmų, valgo augalinį maistą, važinėja dviračiu ir stengiasi, kad jų CO2 pėdsakas būtų kuo mažesnis. „Dar apie 10 proc. žmonių visuomet protestuoja, nenori jokių pokyčių, sako, kad anksčiau buvo geriau. Likusieji 80 proc. tiesiog gyvena savo gyvenimą ir jiems reikia sukurti tokią sistemą, kad jie galėtų gyventi patogiai, bet gerokai žaliau“, – sakė Justinas Kilpys. Timptelėti šiai daugumai, kaip pažymėjo ekspertas, reikia sisteminių pokyčių, o jiems reikia politinės valios.
Apie politikų atsakomybę kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Tie 80 proc. visuomenės nori jaustis saugiai. Ir mes turime padėti. Tai darysime pasitelkę subsidijas netaršiam transportui, šildymui, yra ir bus sprendimai, susiję su viešuoju transportu, ir kt. Mes, politikai, turime parodyti tą viziją, nutiesti tiltą, kad negąsdintume žmonių. Tai daryti turime labai nuoširdžiai ir atsakingai, kad nebūtų taip, jog tik surenkame pinigus ir nieko, ką žadėjome, neįgyvendiname“, – sakė ministras.
Judėjimo „Fridays for Future Vilnius“ viena įkūrėjų Justina Anglickytė mano, kad visų pirma žmonės turi būti gerai informuoti, todėl labai svarbu juos šviesti. Nors vykdoma nemažai aplinkosauginių projektų, bet paprastas žmogus tuo nesidomi. Jam reikia suprantamai paaiškinti, kad jis suprastų, kodėl jam pačiam yra naudingi elgesio pokyčiai. „Pavyzdžiui, daliai žmonių atrodo, kad klimato kaita jų neliečia, todėl jiems būtina parodyti, kad ji turi tiesioginės įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimui“, – sakė aplinkosaugininkė.
Minčiai apie būtiną visuomenės švietimą pritarė Ministrės Pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas. Jis pabrėžė, kad siekiant Žaliojo kurso sprendimų labai svarbu nesupriešinti atskirų darnaus vystymosi kriterijų. Tai ir inovacijos, ir gamtos apsauga, ir atliekų tvarkymas, ir kt. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkų nereikėtų statyti ten, kur gyvena saugomos rūšys ir pan.
Pokyčius kiekvienas turi pradėti nuo savęs – tuo įsitikinusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Jos žodžiais, visų pirma kiekvienas savyje turime siekti kuo labiau suartinti savo, kaip piliečio, ir savo, kaip vartotojo, trajektorijas.
