Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete svarstant Prezidento inicijuotus projektus dėl galimybės krizės metu nustatyti degalų kainų lubas, daugiausia diskusijų kilo dėl poveikio verslui ir rinkai. Tad beveik neliko laiko aptarti poveikį vartotojams – žmonėms, kurie kiekvieną degalų kainų šuolį pajunta savo piniginėse.
Žmogui, kuris kasdien važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklą ar gyvena ten, kur nėra patogaus viešojo transporto, degalai nėra prabangos prekė. Staigus kainų šuolis tampa tiesiogine papildoma našta šeimos biudžetui.
Brangstantys degalai veikia ne tik vairuotojus. Didesnės transporto sąnaudos persiduoda maisto, prekių, paslaugų kainoms, todėl krizės metu degalų kainų šoką galiausiai pajunta kur kas platesnė visuomenės dalis.
Komiteto posėdyje verslo atstovai siūlomam reguliavimui nepritarė ir kėlė klausimus dėl konkurencijos, tiekimo bei skirtingų degalinių sąnaudų. Šie argumentai svarbūs, tačiau jie neturėtų užgožti pagrindinio projekto tikslo – krizės metu sumažinti staigaus kainų augimo naštą vartotojams.
Būtina akcentuoti, kad kalbama ne apie nuolatinį degalų kainų reguliavimą ir ne apie valstybės kišimąsi į rinką. Siūlomas mechanizmas būtų skirtas išskirtinėms situacijoms, kai dėl karo, tiekimo sutrikimų ar kitų išorinių veiksnių degalų kainos per trumpą laiką smarkiai išauga.
Dabartinėje projekto redakcijoje yra taisytinų vietų. Reikia aiškiau nustatyti, kada toks mechanizmas galėtų būti „įjungiamas“ ir „išjungiamas“, pagal kokią metodiką būtų skaičiuojama maksimali kaina ir kaip būtų įvertintos realios rinkos sąnaudos.
Vyriausybė siūlo kasdienį maksimalios kainos apskaičiavimą perduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), o Vyriausybei palikti sprendimą, kada tokį mechanizmą aktyvuoti. Taip pat siūloma tikslinti pačią kainos apskaičiavimo metodiką, kad ji geriau atspindėtų realias didmenines degalų kainas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas siūlo projektą toliau tobulinti Biudžeto ir finansų komitete.
Svarstant pataisas būtina ieškoti subalansuoto požiūrio. Verslas turi savo argumentų ir juos reikia girdėti. Tačiau krizės metu valstybė turi galvoti ir apie žmogų, kuris neturi galimybės nuo kainų šuolio apsisaugoti.
Tikslas turi būti paprastas – kad visa krizės našta nebūtų perkeliama ant vartotojo pečių.
Audrius Radvilavičius, Seimo narys
P.S. Nuo spalio 3 d., degalų kainos Lenkijoje vėl mažėja. Maksimali 95-ojo benzino kaina bus 6,73 zlotų už litrą, t. y. apie 1,54 euro, 98-ojo benzino – 7,59 zlotų, t. y. apie 1,74 euro, o dyzelino – 7,88 zlotų, t. y. apie 1,80 euro už litrą. Perskaičiavimas atliktas pagal spalio 2 d. NBP vidutinį kursą: 1 EUR = 4,3745 zlotų.
Šaltinis: Nyksciai