Tačiau realybėje viltys apie idealius bendrijos narių santykius ir veiklą sudūžta į šipulius, kai atsitrenkia į žmonių egoizmą ir nepasotinamą norą pasipelnyti kitų sąskaita. Gyventojai, demokratiškai išrinkę bendrijos vadovus, vėliau nesugeba jų kontroliuoti.
Dėl to daugiabučių namų savininkų bendrijos tapo patogia terpe veikti įvairaus plauko sukčiams, pinigų grobstytojams ir nekompetentingiems „vadovams“. Kartais dėl nebaudžiamos tokių atmatų veiklos net kyla grėsmė žmonių gyvybei.
Silpnoji daugiabučių bendrijų valdymo vieta – pirmininkų ir valdybų kontrolė. Išrinkę bendrijos vadovybę butų savininkai ištisus metus tarp ataskaitinių susirinkimų nusišalina nuo bendro turto valdymo. Tai sudaro galimybes nesąžiningiems ir savanaudžiams veikėjams daryti savo tamsius darbelius.
Bendrijų pirmininkai ir buhalteriai, dažnai neturintys reikiamos kvalifikacijos ir patirties, be jokio išorinio audito disponuoja tūkstančių eurų sumomis.
Dėl to visoje Lietuvoje daugiabučių namų gyventojai ne kartą tapo grobuonių iš savo pačių tarpo aukomis. Vien pernai dėl bendrijų veiklos teismuose užvesta per 100 bylų.
Išvogė įspūdingas sumas
Prieš keletą metų Panevėžį supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad buvęs daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas E. B. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) devynerius metus vogė gyventojų pinigus ir pasisavino daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Iš gyventojų grobtus pinigus bendrijos pirmininkas leido loterijoms bei lošimo automatams. Nors nuo lošimų priklausantis vyras vėliau savo kaltę pripažino, teismas jam skyrė vos 6 tūkst. eurų baudą.
Išgirdę teismo nutartį gyventojai neslėpė apmaudo – už kelerius metus trukusį grobstymą bausmė, jų nuomone, buvo simbolinė. Be to, bendro turto savininkams nepavyko atgauti savo lėšų, kurias pirmininkas iššvaistė kazino.
Kitas iš ryškesnių atvejų taip pat įvyko Panevėžyje, kur bendrijos pirmininkė V. K. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) ketverius metus sistemingai vogė iš bendrijos sąskaitos ir pasisavino daugiau nei 29 tūkst. eurų.
Kai šilumos tiekėjai ėmė kelti aliarmą dėl neapmokėtų sąskaitų, paaiškėjo, kad iš gyventojų surinktomis lėšomis nebuvo mokama už šildymą. Gyventojų pričiupta pirmininkė pabėgo į Angliją, bet vėliau vis tiek stojo prieš teismą.
Panašiai elgėsi ir buvusi Vilniaus bendrijos buhalterė V. U. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. past.). Naudodamasi gyventojų pasitikėjimu, nekontroliuojama grobuonė iššvaistė 22 tūkst. eurų: pinigus pervesdavo ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Nors nuteista, nusikaltėlė neatskleidė, kur tiksliai dingo gyventojų pinigai.
Daugiabučių savininkų bendrijose ne tik grobstomos lėšos, bet ir klastojami dokumentai. Antai vienas Kėdainių gyventojas, siekęs tapti bendrijos pirmininku ir galimai pasipelnyti iš nesąžiningos veiklos, klastojo gyventojų parašus ir suklastojo bendrijos savininkų visuotinio susirinkimo protokolą.
Nors gyventojai pirmininko nerinko ir savo valios neišreiškė, bendrijos dokumentuose atsirado net 27 parašai. Teismas nesąžiningą kėdainietį pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo.
Aplaidumas kainavo gyvybę
Nekontroliuojama daugiabučių namų savininkų bendrijų veikla gali ne tik sudaryti sąlygas finansiškai apiplėšinėti gyventojus. Gyventojų išrinktų valdžios organų aplaidumas gali kainuoti ir gyvybes.
2023 m. liepos mėn. Šiaulių daugiabutyje kilus gaisrui, žuvo trys žmonės. Paaiškėjo, kad tragedija įvyko dėl to, kad buvo užrakinti evakuaciniai išėjimai ir išmontuotos evakuacinės kopėčios. Tai tiesioginė bendrijos valdomo namo nepriežiūros pasekmė. Už tokį pažeidimą formaliai atsakingas pirmininkas.
Taigi, būtent dėl pirmininko aplaidumo ar nepakankamos kvalifikacijos gaisras baigėsi tragedija. Mergina, kuri būtų išsigelbėjusi, jeigu evakuaciniai išėjimai būtų buvę atviri, šoko iš balkono ir žuvo.
Bendrijos pirmininko aplaidumas vos nesibaigė tragedija ir Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Nuo daugiabučio namo 15 aukšto nukrito betoninės balkonų konstrukcijos. Laimei, niekas nenukentėjo. Paaiškėjo, kad pirmininkas žinojo apie grėsmę, bet nesiėmė būtinų remonto darbų.
Bendrijos nepasiteisino ir nyksta
Registrų centro duomenimis, nuo 2019 m. Lietuvoje panaikinta apie 440 daugiabučių namų savininkų bendrijų, o dešimtys kitų šiuo metu yra likviduojamos.
Ši tendencija – ne atsitiktinumas. Teisininkė Gabrielė Ramanauskaitė pastebi, kad gyventojai pamažu suvokia, jog bendrijos negarantuoja sėkmingo bendro turto valdymo, bet dažnai kelia grėsmę.
„Žinau atvejį, kai trejus metus bendrija rinko simbolinius mokesčius, bet nevykdė jokio remonto. Kai namą perėmė administratorius, inžinierius nustatė, kad konstrukcijos tiesiog byra“, – sakė G. Ramanauskaitė.
Pasak teisininkės, manymas, kad bendrijos padeda sutaupyti, yra tiesiog fikcija. Pataikaudami butų savininkams, bendrijų pirmininkai dažnai vengia daryti remontą. Nors gyventojai dėl „gero pirmininko“ išvengia įmokų didinimo, ilgainiui turi mokėti dešimteriopai daugiau, nes galiausiai vis tiek turės tvarkyti griūvančius balkonus, remontuoti avarinius laiptus, apleistas šilumos sistemas ar apmokėti neteisėtai nutrauktas sutartis su paslaugų teikėjais.
Be to, skaičiuojama, kad nedidelės, iki 60 butų turinčios, bendrijos apskritai permoka ne tik už pirmininko ir buhalterio atlyginimus, bet ir paslaugų teikėjų paslaugas.
Pasak specialistų, daugiabučių priežiūra yra specialių žinių ir kvalifikacijos reikalaujanti veikla. Dažnai bendrijų pirmininkais išrenkami pensininkai ar žmonės be jokio techninio išsilavinimo. Gero būdo ir simpatiškas, bet kvalifikacijos neturintis pirmininkas gali pridaryti daugiau bėdos, nei atnešti naudos.
Bendrijose dažnai neatliekamas išorinis auditas, o jeigu ir atliekamas, daromas paviršutiniškai. Dažnai auditoriumi parenkamas kuris nors nekvalifikuotas namo gyventojas ar pirmininko pažįstamas.
Galbūt todėl bendrijos vadovo postas kaip medus muses traukia įvairaus plauko sukčius, besitikinčius, kad „saldi vietelė“ padės pasipelnyti, pavyzdžiui, renkantis rangovus, ar pasisavinti dešimtis tūkstančių eurų ir bent kurį laiką likti nebaudžiamiems.
