ECB pirmininkės Christine Lagarde pasisakymai G30 vakarienėje Amsterdame
Amsterdamas, 2023 m. birželio 16 d
Infliacija mažėjo, o naujausi duomenys rodo platų nuosmukį. Tačiau prognozuojama, kad jis per ilgai išliks per aukštas. Naujausiose mūsų prognozėse Eurosistemos specialistai tikisi, kad bendroji infliacija 2023 m. sieks 5,4 %, 2024 m. – 3,0 %, o 2025 m. – 2,2 %. Darbuotojai taip pat patikslino savo pagrindinės infliacijos prognozes, kuri, jų nuomone, 2023 m. sieks 5,1 %. mažėja iki 3,0 % 2024 m., o 2,3 % 2025 m.
Ši peržiūra padaryta dėl praeityje kilusių infliacijos netikėtumų ir tvirtos darbo rinkos poveikio infliacijos mažinimo greičiui. Tiksliau, tikimės, kad tiek darbo užmokestis, tiek užimtumas prognozės laikotarpiu ir toliau smarkiai augs, o gamybos augimas šiais ir kitais metais bus lėtesnis. Atsižvelgiant į tai, darbo našumo augimas bus mažesnis, o didėjančios vieneto darbo sąnaudos greičiausiai padidins infliaciją.
Tokį kainų spaudimo vertinimą patvirtina ir realiuoju laiku pateikiami pagrindinės infliacijos rodikliai. Išskyrimo priemonės ir rodikliai, fiksuojantys nuolatinį energijos poveikį, rodo švelnėjimo požymius. Tačiau darbo užmokesčiui jautrios pagrindinės infliacijos sudedamosios dalys išlieka stiprios, o vidaus infliacija auga. Ši konfigūracija rodo, kad išoriniai pagrindinės infliacijos veiksniai – didėjančios energijos sąnaudos ir tiekimo kliūtys – mažėja, tačiau vis svarbesni tampa vidaus veiksniai, ty darbo užmokesčio spaudimas.
Tuo pat metu mūsų pinigų politika siekia pažaboti infliacijos spaudimą. Jau ėmėmės nemažos politikos pakoregavimo, o dabar tai jaučiama visoje perdavimo grandinėje. Pirma, matome, kad mūsų ankstesni palūkanų normų padidėjimai yra stipriai perkeliami į finansavimo sąlygas. Skolinimosi išlaidos smarkiai išaugo, o paskolų augimas lėtėja. Balandžio mėnesį paskolų palūkanų normos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį – verslo paskolų palūkanų normos siekė 4,4%, o būsto paskolų – 3,4%.
Antra, mūsų pinigų politika taip pat pradeda būti perduodama paklausos komponentams, kurie paprastai yra jautresni palūkanų normų pokyčiams: būsto ir verslo investicijoms, taip pat ilgalaikio vartojimo prekėms. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl matome ryškų skirtumą tarp silpnėjančios gamybos ir atsparių paslaugų. Stiprėjantis politikos griežtinimo perdavimas ekonomikai padeda paaiškinti, kodėl prognozuojama, kad infliacija toliau mažės link mūsų tikslo, nes ji vis labiau slopins paklausą.
Atsižvelgdama į mūsų atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą, Valdančioji taryba vakar nusprendė vėl padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus palūkanų normas padidinome 400 bazinių punktų. Tai liudija mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad infliacija laiku sugrįžtų iki 2 % vidutinės trukmės tikslo.
Taip pat patvirtinome, kad būsimi sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus pakankamai ribojančios, kad infliacija būtų laiku sugrąžinta iki mūsų 2% vidutinės trukmės tikslo, ir bus išlaikyta tokiame lygyje tiek, kiek reikės. Kitaip tariant, dar turime ką padengti. Išskyrus esminius mūsų pradinio lygio pokyčius, labai tikėtina, kad ir toliau didinsime tarifus kitame politikos susitikime liepos mėn.
Vėliau mes ir toliau laikysimės nuo duomenų priklausančio požiūrio nustatydami tinkamą apribojimo lygį ir trukmę. Visų pirma, mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau bus grindžiami mūsų infliacijos perspektyvos vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad nuo 2023 m. liepos mėn. nutrauks reinvesticijas pagal turto pirkimo programą.
KONTAKTAS
Europos centrinis bankas
ECB pirmininkės Christine Lagarde pasisakymai G30 vakarienėje Amsterdame
Amsterdamas, 2023 m. birželio 16 d
Infliacija mažėjo, o naujausi duomenys rodo platų nuosmukį. Tačiau prognozuojama, kad jis per ilgai išliks per aukštas. Naujausiose mūsų prognozėse Eurosistemos specialistai tikisi, kad bendroji infliacija 2023 m. sieks 5,4 %, 2024 m. – 3,0 %, o 2025 m. – 2,2 %. Darbuotojai taip pat patikslino savo pagrindinės infliacijos prognozes, kuri, jų nuomone, 2023 m. sieks 5,1 %. mažėja iki 3,0 % 2024 m., o 2,3 % 2025 m.
Ši peržiūra padaryta dėl praeityje kilusių infliacijos netikėtumų ir tvirtos darbo rinkos poveikio infliacijos mažinimo greičiui. Tiksliau, tikimės, kad tiek darbo užmokestis, tiek užimtumas prognozės laikotarpiu ir toliau smarkiai augs, o gamybos augimas šiais ir kitais metais bus lėtesnis. Atsižvelgiant į tai, darbo našumo augimas bus mažesnis, o didėjančios vieneto darbo sąnaudos greičiausiai padidins infliaciją.
Tokį kainų spaudimo vertinimą patvirtina ir realiuoju laiku pateikiami pagrindinės infliacijos rodikliai. Išskyrimo priemonės ir rodikliai, fiksuojantys nuolatinį energijos poveikį, rodo švelnėjimo požymius. Tačiau darbo užmokesčiui jautrios pagrindinės infliacijos sudedamosios dalys išlieka stiprios, o vidaus infliacija auga. Ši konfigūracija rodo, kad išoriniai pagrindinės infliacijos veiksniai – didėjančios energijos sąnaudos ir tiekimo kliūtys – mažėja, tačiau vis svarbesni tampa vidaus veiksniai, ty darbo užmokesčio spaudimas.
Tuo pat metu mūsų pinigų politika siekia pažaboti infliacijos spaudimą. Jau ėmėmės nemažos politikos pakoregavimo, o dabar tai jaučiama visoje perdavimo grandinėje. Pirma, matome, kad mūsų ankstesni palūkanų normų padidėjimai yra stipriai perkeliami į finansavimo sąlygas. Skolinimosi išlaidos smarkiai išaugo, o paskolų augimas lėtėja. Balandžio mėnesį paskolų palūkanų normos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį – verslo paskolų palūkanų normos siekė 4,4%, o būsto paskolų – 3,4%.
Antra, mūsų pinigų politika taip pat pradeda būti perduodama paklausos komponentams, kurie paprastai yra jautresni palūkanų normų pokyčiams: būsto ir verslo investicijoms, taip pat ilgalaikio vartojimo prekėms. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl matome ryškų skirtumą tarp silpnėjančios gamybos ir atsparių paslaugų. Stiprėjantis politikos griežtinimo perdavimas ekonomikai padeda paaiškinti, kodėl prognozuojama, kad infliacija toliau mažės link mūsų tikslo, nes ji vis labiau slopins paklausą.
Atsižvelgdama į mūsų atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą, Valdančioji taryba vakar nusprendė vėl padidinti palūkanų normas 25 baziniais punktais. Tai reiškia, kad per mažiau nei metus palūkanų normas padidinome 400 bazinių punktų. Tai liudija mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad infliacija laiku sugrįžtų iki 2 % vidutinės trukmės tikslo.
Taip pat patvirtinome, kad būsimi sprendimai užtikrins, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus pakankamai ribojančios, kad infliacija būtų laiku sugrąžinta iki mūsų 2% vidutinės trukmės tikslo, ir bus išlaikyta tokiame lygyje tiek, kiek reikės. Kitaip tariant, dar turime ką padengti. Išskyrus esminius mūsų pradinio lygio pokyčius, labai tikėtina, kad ir toliau didinsime tarifus kitame politikos susitikime liepos mėn.
Vėliau mes ir toliau laikysimės nuo duomenų priklausančio požiūrio nustatydami tinkamą apribojimo lygį ir trukmę. Visų pirma, mūsų sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau bus grindžiami mūsų infliacijos perspektyvos vertinimu, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, pagrindinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad nuo 2023 m. liepos mėn. nutrauks reinvesticijas pagal turto pirkimo programą.
KONTAKTAS
Europos centrinis bankas
