1921 m. sausio 31 d. rytas prie Šiaurės Karolinos krantų. Pakrančių apsaugos stebėtojas pro žiūroną mato vaizdą, nuo kurio šiurpsta oda: Deimantinėje seklumoje, garsiajame „Atlanto kapinyne“, įstrigęs didžiulis penkiastiebis škuneris. Visos burės iškeltos, tarsi laivas vis dar skubėtų į uostą. Bet denyje nejuda niekas. Kai po kelių dienų audrai nurimus gelbėtojai pagaliau užlipo į laivą, jie rado tylą, tuščias kajutes ir paslaptį, kurios neįminė net penkios JAV vyriausybės institucijos. Paskutinė škunerio „Carroll A. Deering“ kelionė „Carroll A. Deering“ buvo naujas ir gražus laivas – pastatytas 1919 m. Bate, Meino valstijoje, ir pavadintas savininko sūnaus vardu. 1920 m. rudenį jis išplaukė su anglių kroviniu į Rio de Žaneirą. Kelionės pradžioje sunegalavus kapitonui, jį pakeitė patyręs jūrininkas, beveik septyniasdešimtmetis Vilis Vormelas (Willis B. Wormell). Pirmuoju kapitono padėjėju plaukė Čarlzas Maklelanas (Charles McLellan). Jau tada laive tvyrojo įtampa. Pasakojama, kad pakeliui atgal, Barbadose, Vormelas skundėsi pažįstamam kapitonui, jog įgula jo neklauso, o padėjėjas girtauja ir maištauja. Maklelanas uoste net buvo suimtas, tačiau kapitonas sumokėjo už jį užstatą ir laivas plaukė toliau – į Virdžiniją. Daugiau jo niekas nematė gyvo – arba beveik niekas. Kelias į Virdžiniją vedė pro Hateraso kyšulį – vieną pavojingiausių JAV pakrančių vietų. Čia susitinka šiltoji Golfo srovė ir šaltos šiaurės vandenys, kyla staigios audros, o po vandeniu slypi judantys smėlio seklumų liežuviai. Per šimtmečius čia nuskendo tiek laivų, kad ši pakrantė praminta „Atlanto kapinynu“. Jūreiviai jos bijojo ir be jokių vaiduoklių. Keistas šūksnis nuo denio 1921 m. sausio pabaigoje škuneris praplaukė pro švyturinį laivą prie Lukauto kyšulio. Švyturinio laivo sargas vėliau tvirtino, kad nuo „Deering“ denio jam šūktelėjo vyras – ne kapitonas, o, pasak jo, raudonplaukis, kalbantis su svetimu akcentu. Žmogus pranešė, kad laivas pametė abu inkarus. Sargui pasirodė keista ir tai, kad įgula vaikštinėjo laivagalyje, kur paprastai buriuotojai nebūna. Perduoti žinios toliau jis negalėjo – sugedo radijo ryšys. Po kelių dienų laivas jau stūksojo seklumoje be gyvos dvasios. Ką rado gelbėtojai Dėl audringos jūros į laivą pavyko patekti tik vasario pradžioje. Tai, ką rado gelbėtojai, tapo legenda: nebuvo nė vieno įgulos nario – nei gyvo, nei mirusio; dingę gelbėjimosi valtys, laivo žurnalas ir navigacijos prietaisai; dingo ir jūreivių asmeniniai daiktai; vairo mechanizmas buvo sugadintas; pasakojama, kad virtuvėje stovėjo paruoštas maistas, tarsi įgula būtų ruošusis vakarienei. Laivas ištraukti nebuvo įmanomas, todėl 1921 m. kovą jis buvo susprogdintas. Jūra pasiėmė ir paskutinius įkalčius. Daugiau tokių vietų, kur nyksta žmonės ir laivai, rasite skiltyje Paslaptingos vietos. Butelis jūroje ir didysis tyrimas Bylą išjudino kapitono duktė Lulu Vormel (Lulu Wormell), kuri nenuilsdama rašė valdžios institucijoms. Tyrime dalyvavo net penkios JAV federalinės institucijos, tarp jų Prekybos, Teisingumo, Iždo ir Valstybės departamentai bei Karinis jūrų laivynas. Tuometis prekybos sekretorius ir būsimasis prezidentas Herbertas Huveris (Herbert Hoover) asmeniškai domėjosi šia byla. Tada atsirado sensacingas radinys: vietinis žvejys Kristoferis Kolumbas Grėjus (Christopher Columbus Gray) paskelbė radęs butelį su rašteliu, esą parašytu „Deering“ jūreivio. Raštelyje buvo rašoma, kad laivą užgrobė kitas laivas, o įgula laikoma nelaisvėje. Laikraščiai sprogo antraštėmis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad raštelis – klastotė, o pats Grėjus prisipažino jį suklastojęs. Paslaptį dar labiau tirštino tai, kad tuo pačiu metu Atlante be žinios dingo ir daugiau laivų, tarp jų krovininis garlaivis „Hewitt“, plaukęs panašiu maršrutu. Teorijos: nuo piratų iki Bermudų trikampio Piratai. 1921-aisiais laikraščiai rašė apie šiuolaikinius piratus, kurie esą grobia laivus ir įgulas. Kai kurie spėliojo net apie bolševikų simpatikus, užgrobinėjančius amerikiečių laivus. Maištas. Daugelis tyrėjų šią versiją laiko labiausiai tikėtina: konfliktas tarp kapitono ir padėjėjo, nepaklusni įgula, svetimas vyras prie švyturinio laivo. Galbūt jūreiviai nužudė kapitoną ir pabėgo valtimis? Romo kontrabandininkai. JAV ką tik buvo įsigaliojęs sausasis įstatymas, o Atlanto pakrantėje knibždėjo kontrabandininkų. Jiems tuščias, bet tvirtas škuneris galėjo pasirodyti vertingu grobiu. Audra. Paprasčiausia versija: įgula, išsigandusi seklumos ir audros, sėdo į valtis ir žuvo bangose. Bermudų trikampis. Vėlesni paslapčių mėgėjai „Deering“ istoriją priskyrė mistiniam Bermudų trikampiui, nors laivas rastas gerokai į šiaurę nuo jo įprastų ribų. Laivų vaiduoklių temą tęsia ir mūsų pasakojimai apie vaiduoklius. Ką žinome ir kas lieka paslaptimi Faktai negailestingi: laivas tikrai rastas be įgulos, valtys ir dokumentai dingę, o vyriausybės tyrimas oficialaus atsakymo nepateikė. Antgamtinio paaiškinimo nereikia – maištas, nelaimė jūroje ar nusikaltimas puikiai tinka. Tačiau kuris iš jų? Kur dingo visi įgulos vyrai? Ir kas buvo tas raudonplaukis žmogus, šaukęs nuo denio? Šimtą metų šie klausimai lieka be atsakymų. Tyrimo dokumentai šiandien saugomi Herberto Huverio prezidentinėje bibliotekoje, ir istorikai juos vis dar varto, tikėdamiesi rasti praleistą detalę. O kaip manote jūs – kas iš tiesų nutiko „Carroll A. Deering“ įgulai? Savo versiją palikite komentaruose. Šaltiniai National Park Service: The Ghost Ship of the Outer Banks Hoover Presidential Library: The Wreck of the Carroll A. Deering U.S. Coast Guard: Ghost ship Carroll A. Deering Carroll A. Deering – Wikipedia

