Šiemet Česlovo Kudabos premija atiteko Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Lankytojų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėjai Linai Marmaitei už nenuilstantį darbą tiriant Lietuvos reljefą ir tūkstantinius publicistinius straipsnius aplinkosaugos, švietimo, kultūros temomis.
Po premijos įteikimo pakalbinti Liną ne taip paprasta: prieš mokslo metų pabaigą krūva darbų ir veiklų su moksleiviais, o šalia – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fojė atnaujinimo darbai. Paklausta, kaip atrodo aplinkosaugininko laisvalaikis, Lina sako: „Po darbo grįžusi namo aš… darbus tęsiu. Tikrąja ta žodžio prasme“, tačiau pašnekovė dėl to neišgyvena ir džiaugiasi tokia rutina: „Aplinkosauga tikrai ne profesija, o gyvenimo būdas. Be gamtos, nebūtų manęs, nebūčiau tokia, kokia esu.“
Susidomėjimą gamta L. Marmaitė jautė nuo mažų dienų, o smalsumas išliko iki šiandien: „Pamenu, dar mane mažą mano artimieji vadino „didžiąja gamtininke“. Mokykloje popamokinė veikla taip pat buvo susijusi su gamta – lankiau įvairius gamtininkų būrelius, buvau pagrindinė gamtinių švenčių organizatorė ir vedėja. Nuo devintos klasės pradėjau lankyti neakivaizdines studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Tad pabaigus mokyklą kitos minties ir nebuvo, kaip tik mokytis gamtos, kad vėliau ir aš galėčiau mokyti apie gamtą.
Ką suplanavau, tą ir pasiekiau: pabaigusi gamtos studijas, save ir savo žinias atidaviau vaikams. Jei man norėjosi kuo daugiau žinoti apie gamtą, tai ir vaikams gali būti taip, kaip ir man. Iki šiol vis dar mokausi pati, o kartu mokau ir jaunąją kartą. Džiaugiuosi, kad dirbu tokį darbą, kuris, tikiu, kad niekada nenusibos, niekada neišvargins“.
1998–2014 m. Lina Marmaitė dirbo leidykloje „Lututė“, kur ir buvo išleisti šimtai aplinkosaugininkės straipsnių. „Nuo pirmo iki paskutinio puslapio ruošiau žurnalą. Tada ir kilo mintis suburti visus gamta besidominčius, žurnalą skaitančius Lietuvos vaikus į „Lutučiukų“ klubą. Man pavyko! Klube buvo per 7 500 vaikų. Suspurda širdis, kai dabar iš mokytojų išgirstu nuoširdžius atsiliepimus apie klubo veiklą, apie kiekviename žurnale pateiktas užduotėles, kasmetines šventes per Pasaulinę Žemės dieną, suorganizuotas ekskursijas. Mano sukurto vaikų klubo veiklos nepamiršta ir mažieji lutučiukai, nors dabar jau yra tokių, kurie po gamtos pasaulį patys su savo vaikeliais keliauja. Džiaugiuosi, kad daugeliui vaikų į širdeles įsėjau gėrio gamtai sėklas“, – pasakoja Lina.
Šiandien L. Marmaitė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje moksleiviams veda edukacinius užsiėmimus. „Kiekviena diena man yra vis kitokia. Kiekvieną dieną vaikai atvažiuoja pas mane ir mes drauge keliaujame po nuostabų gamtos pasaulį. Todėl kiekvieną rytą reikalauju iš savęs kiekvienai atvykstančiai grupei atitinkamo pasiruošimo: ne tik pasikartoju žinias, bet pasiruošiu ir metodines, natūralias, gamtines priemones. Kuo daugiau jų parodau vaikams, tuo užsiėmimas būna įdomesnis, patrauklesnis. Svarbu, kad tik jaunoji karta turėtų noro vilkiuką nuo lapiuko ar kaštoną nuo klevo atskirti ir aplinkosauginių problemų mažės“, – savo darbo kasdienybe dalijasi pašnekovė.
Lina Marmaitei dirbant Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, 2015 m. pagal jos projektą įrengta unikali gamtinės aplinkos edukacinė klasė, o 2019 m. – dviejų klasių edukacinė erdvė, skirta vaikų ir moksleivių gamtamoksliniam ugdymui. Laureatė yra Lietuvos ornitologų, Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir apsaugos klubų, Lietuvos gyvūnų globos ir Lietuvos laukinės gamtos fotografų „Naturephoto“ draugijų narė.
