Buvęs Šiaurės Korėjos diplomatas Thae Yong Ho ketvirtadienį pareiškė, kad kelių užsienio ambasadų uždarymas yra ženklas, kad Pchenjanas stiprina ryšius su Kinija ir Rusija. Thomas Maresca/UPI nuotrauka
Seulas, lapkričio mėn. 2 (UPI) — Šiaurės Korėja savo ekonominę ir politinę ateitį vis labiau sieja su Maskva ir Pekinu, ketvirtadienį pareiškė vienas garsus perbėgėjas, o ambasadų uždarymo banga galėjo kilti dėl sugriežtintų tarptautinių sankcijų Pchenjanui.
Šiaurės Korėja neseniai uždarytos ambasados Ispanijoje, Angoloje ir Ugandoje, o Japonijos žiniasklaidos pranešime teigiama, kad izoliuotas režimas planuoja uždaryti dar keliolika.
„Tai pirmas masinis ambasadų uždarymas nuo 1990-ųjų“, – ketvirtadienį Seule per spaudos konferenciją sakė Thae Yong Ho, kuris ėjo Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje pavaduotojo pareigas prieš pasitraukdamas 2016 metais. 2020 metais jis buvo išrinktas į Pietų Korėjos parlamentą kaip valdančiosios konservatyvios Tautos jėgos partijos narys.
Pasak JT Saugumo Tarybos, Šiaurės Korėja ilgą laiką naudojo savo užjūrio ambasadas kaip komercinės veiklos ir neteisėtos prekybos frontus.
Tačiau dėl Jungtinių Tautų ir atskirų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Pietų Korėją, dėl Šiaurės Korėjos uždraustų ginklų programų įvestos sankcijos diplomatinėms atstovybėms sunkiau užsidirbti pinigų, sakė Thae.
„Ambasados tokiose šalyse kaip Uganda ir Angola buvo finansiškai naudingos Šiaurės Korėjai ir išvengė JT sankcijų“, – sakė Thae. „Tačiau griežtėjant sankcijoms jiems sunku gauti finansinę grąžą Šiaurės Korėjai“.
Vietoj to, Pchenjanas sutelkia dėmesį į Maskvą ir Pekiną, sakė įstatymų leidėjas.
„Anksčiau Šiaurės Korėja vykdė neprisijungusią diplomatiją, o dabar ji pereina prie į Kiniją ir Rusiją orientuotos diplomatijos“, – sakė Thae.
Pekinas ilgą laiką buvo pagrindinis Pchenjano sąjungininkas ir ekonominis partneris, o prekybos aktyvumas suaktyvėjo nuo tada, kai Šiaurės Korėja rugpjūtį pradėjo vėl atidaryti savo sienas po griežto COVID 19 pandeminis užraktas.
Tuo tarpu šiaurės ryšiai su Maskva pastaraisiais mėnesiais smarkiai sustiprėjo, kai į užsienį išvyko reta Kim Jong Unas į Rusiją ir a tolesnis vizitas pateikė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas į Pchenjaną.
Ataskaitose teigiama, kad ginklų sandoris yra pagrindinė atnaujinto diplomatinio įsitraukimo dalis, kai Pchenjanas tiekia ginklus Maskvai, siekdamas papildyti senstančias artilerijos atsargas. Ukraina šlifuoja toliau.
Baltieji rūmai sakė praėjusį mėnesį kad Šiaurės Korėja Rusijai jau atgabeno daugiau nei 1000 konteinerių karinės technikos ir amunicijos.
Pietų Korėjos jungtiniai štabo viršininkai ketvirtadienį vietos žurnalistams sakė, kad, jų skaičiavimais, siuntų skaičius jau padvigubėjo iki 2000 konteinerių, kurie greičiausiai užpildyti 122 mm ir 152 mm artilerijos sviediniais.
Neįvardytas JCS pareigūnas pridūrė, kad šiaurė taip pat galėjo tiekti Rusijai trumpojo nuotolio balistines ir priešlėktuvines raketas. pagal naujienų agentūra „Yonhap“.
Pranešama, kad Šiaurės Korėja mainais ieško pažangių technologijų savo kosminėms ir raketų programoms. Ji paskelbė apie planus trečiam bandymui iškelti į orbitą karinį šnipų palydovą po poros nesėkmingų paleidimų šiais metais.
Geopolitinis persitvarkymas, kurį paskatino Ukrainos karas, suartino Rusiją ir Kiniją ir suteikia Pchenjanui galimybę atsiriboti nuo priklausomybės nuo tolimųjų diplomatinių atstovybių, kad būtų išvengta sankcijų, sakė Thae.
„Dėl [Ukraine] karą ir karinį bendradarbiavimą su šiomis dviem šalimis, Šiaurės Korėja mano, kad gali išgyventi [without the closed embassies]”, – sakė Thae. „Todėl jų strateginis judėjimas yra pasukti Rusijos ir Kinijos link.”
