1 iš 2 | Prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Vašingtono Baltųjų rūmų valstybiniame valgomajame pasakė pastabas dėl išpuolių Izraelyje po smurto Artimuosiuose Rytuose prasiveržimo. Jurijaus Gripo/UPI nuotr. | Licencijos nuotrauka
Spalio 9 d. (UPI) – Didžiųjų Vakarų supervalstybių lyderiai vieningai pasmerkė išpuolius Hamas kovotojai, kurie savaitgalį nužudė šimtus izraeliečių ir įžiebė naują Artimųjų Rytų karą, kuris pirmadienį prasidėjo trečią dieną.
Prezidentas Joe Bidenas išleido valstybęmentas iš Baltųjų rūmų, sakydamas, kad kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminas Netanyahu kai puolimas prasidėjo šeštadienio rytą ir iškart pasiūlė savo paramą.
„Jungtinės Valstijos vienareikšmiškai smerkia šį pasibaisėtiną „Hamas“ teroristų puolimą prieš Izraelį. Gaza”, – sakė Bidenas. – Aš aiškiai pasakiau ministrui pirmininkui Netanyahu, kad esame pasirengę pasiūlyti visas reikiamas paramos priemones Izraelio vyriausybei ir žmonėms.”
Bidenas prisijungė prie tarptautinės bendruomenės balsų choro, kuris pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje ragino nedelsiant pradėti diplomatines derybas, siekiant sušvelninti krizę. Tačiau jie taip pat sutinka, kad Izraelis turėjo visas teises gintis po to, kai per išpuolį buvo apakintas, jo kariškiai pradėjo atsakomuosius smūgius Gazos ruože, per kuriuos žuvo šimtai palestiniečių, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
„Izraelis turi teisę ginti save ir savo žmones“, – rašė Bidenas. „Jungtinės Valstijos įspėja, kad jokia kita Izraeliui priešiška partija nesiektų pranašumo šioje situacijoje.
Pirmadienio popietę tai pranešė „ABC News“. Bidenas kreipsis išpuolius iš Baltųjų rūmų antradienį 13 val. ET, cituodamas Baltųjų rūmų pareigūną.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo tarp lyderių, kurie susprogdino atakas socialiniame tinkle „Twitter“, sakydamas, kad paskambino Netanyahu ir Izraelio prezidentui Izaokas Hercogas po to, kai šeštadienį buvo paleistos pirmosios raketos.
„Prancūzija solidarizuojasi su Izraeliu ir izraeliečiais, įsipareigojusi užtikrinti jų saugumą ir teisę gintis“, – sakė jis.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunak taip pat pasisakė, sakydamas „Scenos, kurias matėme Izraelyje per pastarąsias 36 valandas, yra tikrai siaubingos“.
Tame pačiame įraše Sunakas taip pat sakė kalbėjęsis su Netanyahu, „kad jį užtikrintų tvirta JK parama, Izraeliui ginantis nuo šių išpuolių“, sakė jis ir pridūrė, kad „terorizmas nenugalės“.
Anksčiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly sakė, kad Britanija remia „Izraelio teisę gintis“, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino susilaikyti iš abiejų pusių.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sakė jo šalis pasmerktas „teroristinių išpuolių prieš Izraelį“.
„Šie smurto veiksmai yra visiškai nepriimtini“, – rašė jis. „Mes palaikome Izraelį ir visiškai palaikome jo teisę gintis. Mūsų mintys yra su visais, kuriuos tai paveikė.”
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis paskelbė trumpą vaizdo įrašą kuriame jis pasmerkė smurtą ir palygino „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį su išpuoliais prieš Izraelį Ukraina iš Rusijos.
„Tokio teroristinio smūgio akivaizdoje visi, kurie vertina gyvybę, turi būti solidarūs“, – sakė jis ir užsiminė, kad nesąžiningos šalys dalyvavo planuojant tokį masinį ir koordinuotą netikėtą išpuolį prieš Izraelį.
„Mūsų pozicija yra visiškai aiški“, – sakė jis. „Kiekvienas, kuris sukelia terorą ir mirtį bet kurioje planetos vietoje, turi būti patrauktas atsakomybėn.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pasmerkė regione tebesitęsiantį smurtą, kaltindamas „Hamas“ ir kitus palestiniečių kovotojus, sukėlus krizę.
Kitame socialinių tinklų įraše Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aprašyta konfliktas yra „siaubingas“, sakydama: „Vokietija smerkia šiuos „Hamas“ išpuolius ir palaiko Izraelį“.
Anksčiau Europos Sąjungos Taryba paskelbė pareiškimą, sakydama, kad palaiko Izraelį, tuo pačiu smerkdama „griežčiausiais įmanomais terminais beatodairiškus „Hamas“ išpuolius Izraelyje ir labai apgailestauja dėl gyvybių.
Kiti balsai ir toliau smerkė didžiulius civilių gyventojų nuostolius kaip 1100 žuvo abiejose pusėse, įskaitant keletą amerikiečių, nes tikimasi, kad žuvusiųjų skaičius augs.
Išpuoliai įvyko Izraeliui siekiant normalizuoti santykius su Saudo Arabija po to, kai prieš dvejus metus užmezgė diplomatiją su Jungtiniais Arabų Emyratais, o tai sukėlė pyktį visame arabų pasaulyje.
Išpuolio rytą Kataro užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą teigia, kad Izraelis yra „vienintelis atsakingas už tebesitęsiantį eskalavimą dėl nuolatinių palestiniečių teisių pažeidimų“.
Grįžęs į Vašingtoną, Bidenas išreiškė „tvirtą ir nepajudinamą“ paramą Izraelio saugumui, tačiau pridūrė, kad jis ir Netanyahu palaikys glaudžius ryšius viso konflikto metu.
Sekmadienį Bidenas įsakė gynybos sekretoriui Lloydas Ostinas dislokuoti kelis karo laivus rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kad sustiprintų JAV karines pajėgas aplink Izraelį, siekiant atgrasyti nuo tolesnio kraujo praliejimo.
Bidenas pasakė, kad jis ir pirmoji ponia Jill Biden meldėsi už žuvusiuosius ir sužeistuosius bei jų šeimas.
Tuo tarpu Egipto pareigūnai anksčiau sakė, kad jie konsultuojasi su regioniniais partneriais, įskaitant Jordanijos užsienio reikalų ministrą Aymaną Al-Safadi, siekdami toliau deeskaluoti krizę.
Tačiau nebuvo jokių ženklų, kad smurtas greitai sumažės.
Naujausias išsiveržimas Artimuosiuose Rytuose įvyko po dešimtmečius trukusių karo veiksmų tarp Izraelio ir Palestinos, kurią daugelis pasaulio šalių pripažįsta kaip suverenią valstybę ir turi stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose.
Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione išaugo, kai Izraelio kariuomenė palestiniečių teritorijoje pradėjo tūkstančius antiteroristinių reidų, dėl kurių kilo daugybė mirtinų represijų prieš žydų karius ir naujakurius palestiniečių žemėse.
Praėjusį mėnesį Niujorke vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje Bidenas darė spaudimą Netanyahu, kad šis priimtų ilgai ieškotą dviejų valstybių taikos planą, pagal kurį numatoma sukurti dvi atskiras ir nepriklausomas valstybes – vieną izraeliečiams ir vieną palestiniečiams, gyvenančias šalia. pusėje taikos ir saugumo.
Tačiau valdančiosios Izraelio vyriausybės griežtos linijos šalininkai labai priešinasi bet kokioms nuolaidoms ar numanomiems žingsniams siekiant Palestinos valstybingumo.
Izraelis ir Palestina nustatė atskiras sienas 1968 m., praėjus vos 20 metų po karo, kuriuo buvo įtvirtinta Izraelio nepriklausomybė.
Tačiau visapusiškas taikos susitarimas tebėra sunkus, todėl konfliktai regione tęsis be galo.
Po Izraelio smūgio spalio 9 d. pietinėje Gazos ruožo dalyje virš pastatų kyla dūmai. Ismaelio Mohamado/UPI nuotrauka | Licencijos nuotrauka
