Net apie 40 proc. pasaulio gyventojų kasdien jaučia stiprų nerimą, 37 proc. – stresą, 32 proc. – fizinį skausmą, o 26 proc. – liūdesį. Šie rodikliai išlieka aukštesni nei prieš dešimtmetį, todėl mokslininkai ir technologijų kūrėjai ieško naujų būdų, kaip padėti žmonėms ne tik susidoroti su stresu, bet ir greičiau atsigauti po jo poveikio.
Temai apie nervų sistemos sveikatą buvo skirtas lietuvių neurotechnologijų startuolio „Pulsetto“ komandos pranešimas Oksfordo universitete veikiančiai biohakingo ir neurotechnologijų bendruomenei. Renginio metu aptartos naujausios įžvalgos apie streso poveikį organizmui, atsistatymo procesus ir klajoklinio nervo vaidmenį žmogaus savijautai.
Tokie kvietimai Lietuvos startuoliams ir tyrėjams nėra dažni. Todėl galimybė savo įžvalgas pristatyti Oksfordo universiteto bendruomenei laikoma reikšmingu tarptautiniu įvertinimu.
Problema dažnai slypi ne ten, kur jos ieškome
Pasak „Pulsetto“ medicinos ir klinikinių tyrimų strategės, gydytojos Jonės Pukėnaitės (nuotraukoje), stresas dažniausiai suvokiamas kaip pagrindinė blogos savijautos priežastis, tačiau biologiniu požiūriu situacija yra sudėtingesnė.
„Trumpalaikis stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius. Jis padeda mobilizuoti energiją, susikaupti ir veikti. Problemos prasideda tuomet, kai organizmas nebesugeba laiku išjungti šios reakcijos ir grįžti į normalią būseną. Kitaip tariant, žmogų vargina ne pats stresas, o sutrikęs atsistatymas po jo“, – sako J. Pukėnaitė.
Anot jos, du žmonės į tą pačią situaciją gali reaguoti visiškai skirtingai. Tam įtakos turi miego kokybė, sukauptas nuovargis, gyvenimo ritmas, ankstesnės patirtys ir bendra organizmo būklė.
„Dažnai žmogus sako, kad nesijaučia labai įsitempęs, tačiau prastai miega, sunkiai susikaupia, jaučia nuolatinį nuovargį ar energijos stoką. Tokiais atvejais problema gali būti ne streso kiekis, o organizmo gebėjimas po jo atsistatyti“, – teigia ji.
Nervų sistemą galima treniruoti
Oksfordo universiteto bendruomenei pristatytas ir vis daugiau dėmesio sulaukiantis požiūris į nervų sistemos stiprinimą, vadinamasis „stress fitness“. Jo esmė – ugdyti organizmo gebėjimą greitai prisitaikyti prie iššūkių ir grįžti į pusiausvyros būseną.
Pranešimo metu daug dėmesio skirta klajokliniam nervui (vagus nerve), kuris jungia smegenis su vidaus organais ir atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant autonominę nervų sistemą. Mokslininkų bendruomenėje būtent šio nervo aktyvinimas šiandien laikomas viena
perspektyviausių krypčių ieškant naujų būdų stiprinti žmogaus atsparumą stresui ir gerinti atsistatymo procesus.
Kaip praktinis šių mokslinių principų pritaikymas pristatyta ir lietuvių sukurta neurotechnologija „Pulsetto“ – neinvazinis nešiojamas įrenginys, skirtas klajoklinio nervo stimuliacijai. Technologija padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už organizmo atsipalaidavimą ir atsistatymą.
Auganti technologijų kryptis
Pasaulinė streso valdymo, miego ir emocinės sveikatos technologijų rinka šiandien vertinama daugiau nei 400 mlrd. eurų. Tačiau didžioji dalis rinkoje siūlomų sprendimų vis dar orientuojasi į simptomų mažinimą – vaistus, meditacijos programėles ar kitus elgesio pokyčius skatinančius įrankius.
Pasak J. Pukėnaitės, ateityje daugiau dėmesio bus skiriama sprendimams, kurie padeda reguliuoti biologinius procesus ir stiprinti nervų sistemos veiklą.
„Kaip šiandien nieko nestebina fizinis aktyvumas ar raumenų treniravimas, taip ateityje vis labiau įprasta taps rūpintis ir nervų sistemos būkle. Gebėjimas atsistatyti po kasdienių iššūkių tampa ne mažiau svarbus nei fizinė sveikata“, – sako ji.
Anot J. Pukėnaitės, augantis tarptautinis susidomėjimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos neurotechnologijos sulaukia vis daugiau dėmesio už šalies ribų.
Šaltinis: Nyksciai