Šiemet minime 30-ąsias Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo metines Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir Lenkijoje žlugus komunistiniam režimui. Prieš 30 metų abi šalys atgaivino visapusišką bendradarbiavimą kaip modernios ir demokratinės Europos valstybės. Artimos geografiškai, siejamos bendros istorijos ir kultūros paveldo saitais, jungiamos stiprių gyventojų tarpusavio ryšių bei turinčios tuos geopolitinius interesus, Lietuva ir Lenkija vėl tapo natūraliomis sąjungininkėmis ir draugėmis.
Per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo šalių bendradarbiavimas, skatinamas abiejų šalių socialinės ir ekonominės plėtros, tarptautinės integracijos bei narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Šiandien Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės dvišaliu, regioniniu ir euroatlantiniu lygmenimis, kartu sprendžiančios regioninius bei pasaulinius iššūkius.
Šiandien, kartu su Vakarų partneriais, kuriame Europą, kurioje vyrauja taika, pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir teisės viršenybė. Manome, kad ateitis turėtų būti paremta tiesa, nepaneigiamais istoriniais faktais, teisingumu totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms ir susitaikymu. Esame pasirengę dialogui su visais, kurie yra suinteresuoti laikytis šių principų.
Semiamės įkvėpimo iš daugelio šimtmečių bendros istorijos ir bendrai jaučiamos atsakomybės už laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms regione. Šiais metais taip pat minime Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio Įžado 230-osioms metines, kurias visame pasaulyje pristatome kaip išskirtinį Europos paveldą. Šis vaisingas mūsų vyriausybių, institucijų ir diplomatinių misijų bendradarbiavimas yra puikus dvišalių santykių pavyzdys. Džiaugiamės, kad visame pasaulyje vyksta daug su šiomis metinėmis susijusių renginių, įskaitant koncertus, parodas, seminarus, filmus, straipsnių publikacijas ir socialinių tinklų kampanijas.
Tęsime strateginį bendradarbiavimą didindami savo regiono saugumą ir remdami laisvus bei demokratinius Rytų partnerystės šalių partnerių pasirinkimus. Regioniniu lygmeniu esame įsipareigoję įgyvendinti bendrus veiksmus Liublino trikampio formatu, kaip numatyta 2021 metų liepos mėnesį vykusiame susitikime Vilniuje priimtame veiksmų plane.
Smerkiame nuolatinius Aliaksandro Lukašenkos režimo išpuolius prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę. Raginame režimą nutraukti represijas prieš savo gyventojus ir užmegzti įtraukų dialogą su pilietine visuomene ir opozicija, kad kuo greičiau būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Mes įsipareigoję toliau remti Baltarusijos žmonių demokratinius siekius.
Mūsų saugumas yra nedalomas. Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą NATO vienybei, solidarumui ir sanglaudai, kartu pabrėždami stiprių transatlantinių ryšių ir nuolatinio sąjungininkų karinio buvimo regione svarbą. Pabrėžiame, kad svarbu stiprinti tinkamas NATO gynybos ir atgrasymo priemones, ypač atsižvelgiant į stiprėjančią karinę Rusijos ir Baltarusijos integraciją ir būsimas strategines karines pratybas „ZAPAD 2021“. Taip pat atkreipiame dėmesį į vis stiprėjantį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje reaguojant į bendras grėsmes regione dėl agresyvios Rusijos Federacijos karinės laikysenos.
Esame pasirengę glaudžiai koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos pozicijas pagrindiniais NATO adaptacijos klausimais, o taip pat ir būsimo NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo proceso bei pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje klausimais. Dar kartą patvirtiname įsipareigojimą NATO atvirų durų politikai teikti daugiau paramos NATO partneriams, ypač artimiausiems mūsų partneriams – Ukrainai ir Sakartvelui.
Raginame užtikrinti ES ir NATO veiksmų papildomumą bei darną, daugiau dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui ir hibridinėms grėsmėms. Taip pat atkreipiame dėmesį į būtinybę didinti atsparumą, taip pat ir visuomenės atsparumą. Remiame NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupės, kartu su Lenkijos ekspertu, dislokavimą Lietuvoje.
Dar kartą patvirtindamos NATO, kaip kolektyvinės gynybos euroatlantinėje erdvėje kertinio akmens, vaidmenį, Lietuva ir Lenkija įsipareigoja toliau plėtoti veiksmingą bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), kuria ES prisideda prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, siekia apsaugoti savo piliečius ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, skatina įgyvendinti saugumo sektoriaus reformą, stiprinti atsparumą ir gebėjimus.
Lietuva ir Lenkija kartu gina ES vertybes ir saugumą, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomo hibridinio išpuolio prieš ES išorės sienos vientisumą. Griežtai smerkiame visus bandymus panaudoti neteisėtą migraciją, siekiant daryti politinį spaudimą ES ir jos valstybėms narėms. Raginame ES Tarybą ir mūsų partnerius išplėsti individualias ir sektorines sankcijas Baltarusijos režimui. Būtina apsvarstyti ir nedelsiant įgyvendinti ribojamąsias priemones, taikomas neteisėtai migrantus gabenantiems ir žmogaus teisėmis piktnaudžiaujantiems asmenims. Smerkiame Baltarusijos režimą už dezinformacijos bei propagandos skleidimą, šantažą, kontrabandos skatinimą ir, galiausiai, už jėgos demonstravimą.
Įsipareigojame stiprinti bendradarbiavimą ES išorės sienų apsaugos, taip pat kovos su neteisėta prekyba žmonėmis ir prekėmis bei branduolinių medžiagų kontrabandos srityse. ES turi ir toliau plėtoti vieningą, koordinuotą ir veiksmingą išorės migracijos politiką, ir išsaugoti rytinės ES sienos vientisumą.
Lietuva ir Lenkija – panašiai mąstančios partnerės, nuolat skatinančios Rytų partnerystės šalių sėkmingas pastangas siekiant glaudesnės integracijos su ES. Nekantriai laukiame gruodžio mėnesį vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo, turinčio suteikti motyvuojančią ilgalaikę perspektyvą tiek ES valstybėms narėms, tiek Rytų partnerystės šalims. Aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks galimybę išreikšti paramą Rytų partnerystės valstybių – Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos – europiniams siekiams ir dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kurti vertybėmis grindžiamą Rytų partnerystės politiką ir neapsiriboti technokratiniu požiūriu.
Dar kartą patvirtiname, kad tvirtai remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose. Griežtai smerkiame tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę. Raginame Rusiją visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus. Palankiai vertiname „Krymo platformos“ inauguraciją. Naujoji iniciatyva taps svarbia priemone tarptautiniu mastu sprendžiant neteisėtos pusiasalio aneksijos klausimą.
Primename visiems tarptautinės bendruomenės nariams, kad norint užtikrinti tarptautinę taiką ir stabilumą reikia nuolat laikytis tarptautinės teisės ir normų, visų pirma, puoselėti visų valstybių lygiavertį suverenumą ir gerbti teisę pasirinkti savo politinę sistemą ir tarptautinius aljansus.
Abi šalys vieningai kovoja su grėsmėmis ir iššūkiais, kylančiais dėl Rusijos autoritarinio valdymo. Sveikiname Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui pristatyti galimybes imtis papildomų ribojamųjų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas. Tikimės, kad bus įtrauktas ES nenumatytų atvejų planas, skirtas greitam ir tvirtam reagavimui į naujus Rusijos išpuolius ir provokacijas. Kartu pabrėžiame, kad svarbu remti Rusijos pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą.
Atsižvelgiant į vykstančias dezinformacijos kampanijas ir Kremliaus pastangas perrašyti mūsų istoriją, Lietuva ir Lenkija glaudžiai koordinuos kovą su Rusijos istoriniu revizionizmu. Labai svarbu laikytis objektyvių istorinių naratyvų ir apsaugoti savo bendrą tapatybę.
Tragiška Europos praeitis ir toliau turėtų būti moralinis kompasas ir politinis įkvėpimas sprendžiant šiandienos pasaulio iššūkius. Tai mūsų indėlis į Europos ateitį, apie kurį svajojo ES steigėjai – laisvą, vieningą ir taikią Europą.
Didžiuojamės tuo, kad mūsų santykiai grindžiami 1994 metais pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartimi. Pabrėžiame jos nuostatų, o taip pat strateginės partnerystės, kuria šiuo metu džiaugiasi mūsų šalys, svarbą ir tikime, kad dabar tinkamas laikas pilnai įgyvendinti šios sutarties nuostatas dėl tautinių mažumų teisių.
Lietuva ir Lenkija pabrėžia bendro Europos požiūrio į tokius iššūkius, kaip sveikatos krizė ar klimato kaita, svarbą. Paaiškėjo, kad ES valstybių narių ir ES institucijų solidarumas ir bendradarbiavimas yra veiksmingiausias būdas sušvelninti neigiamus COVID-19 (koronaviruso) pandemijos padarinius ir užtikrinti būtinus išteklius plataus užmojo žaliajai darbotvarkei įgyvendinti.
Pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga įgyvendinant energetikos ir transporto infrastruktūros projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Lietuvai ir Lenkijai. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklų sujungimas, projektų „Rail Baltica” bei „Via Baltica” įgyvendinimas, taip pat „Suvalkų koridoriaus“ plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas suartins Baltijos valstybes ir Vidurio Europą bei užtikrins regiono saugumą.
Lenkija ir Lietuva dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Trijų jūrų iniciatyvą. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, visame pasaulyje kilusį COVID-19 (koronaviruso) protrūkį, tvirtai tikime, kad Trijų jūrų iniciatyvos veiklos galėtų paskatinti mūsų ekonomikos atsigavimą po pandemijos ir sustiprinti atsparumą. Pritariame, kad geresnės infrastruktūros jungtys tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių leis visapusiškai išnaudoti regiono potencialą. Suprantame, kad reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, taip pat infrastruktūros srityje, atsižvelgiant į tai, kad bet kokia moderni infrastruktūra, apimanti pažangius sprendimus, susiduria su priešiškais veiksmais skaitmeninėje srityje. Manome, kad energetinio saugumo didinimas, energijos šaltinių bei tiekimo maršrutų įvairinimas visame regione, ir perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios energetikos, yra mūsų svarbiausi prioritetai.
Palankiai vertiname sėkmingą bendradarbiavimą, pripažįstame, kad labai svarbu sujungti jėgas, siekiant pagerinti karinį mobilumą, atlaikyti trečiųjų šalių politinį spaudimą ir skirti ypatingą dėmesį aukščiausiems energijos gamybos saugos ir saugumo standartams.
Šiemet minime 30-ąsias Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo metines Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir Lenkijoje žlugus komunistiniam režimui. Prieš 30 metų abi šalys atgaivino visapusišką bendradarbiavimą kaip modernios ir demokratinės Europos valstybės. Artimos geografiškai, siejamos bendros istorijos ir kultūros paveldo saitais, jungiamos stiprių gyventojų tarpusavio ryšių bei turinčios tuos geopolitinius interesus, Lietuva ir Lenkija vėl tapo natūraliomis sąjungininkėmis ir draugėmis.
Per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo šalių bendradarbiavimas, skatinamas abiejų šalių socialinės ir ekonominės plėtros, tarptautinės integracijos bei narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Šiandien Lietuva ir Lenkija yra strateginės partnerės dvišaliu, regioniniu ir euroatlantiniu lygmenimis, kartu sprendžiančios regioninius bei pasaulinius iššūkius.
Šiandien, kartu su Vakarų partneriais, kuriame Europą, kurioje vyrauja taika, pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir teisės viršenybė. Manome, kad ateitis turėtų būti paremta tiesa, nepaneigiamais istoriniais faktais, teisingumu totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms ir susitaikymu. Esame pasirengę dialogui su visais, kurie yra suinteresuoti laikytis šių principų.
Semiamės įkvėpimo iš daugelio šimtmečių bendros istorijos ir bendrai jaučiamos atsakomybės už laisvę, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms regione. Šiais metais taip pat minime Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio Įžado 230-osioms metines, kurias visame pasaulyje pristatome kaip išskirtinį Europos paveldą. Šis vaisingas mūsų vyriausybių, institucijų ir diplomatinių misijų bendradarbiavimas yra puikus dvišalių santykių pavyzdys. Džiaugiamės, kad visame pasaulyje vyksta daug su šiomis metinėmis susijusių renginių, įskaitant koncertus, parodas, seminarus, filmus, straipsnių publikacijas ir socialinių tinklų kampanijas.
Tęsime strateginį bendradarbiavimą didindami savo regiono saugumą ir remdami laisvus bei demokratinius Rytų partnerystės šalių partnerių pasirinkimus. Regioniniu lygmeniu esame įsipareigoję įgyvendinti bendrus veiksmus Liublino trikampio formatu, kaip numatyta 2021 metų liepos mėnesį vykusiame susitikime Vilniuje priimtame veiksmų plane.
Smerkiame nuolatinius Aliaksandro Lukašenkos režimo išpuolius prieš žmogaus teises, pagrindines laisves ir tarptautinę teisę. Raginame režimą nutraukti represijas prieš savo gyventojus ir užmegzti įtraukų dialogą su pilietine visuomene ir opozicija, kad kuo greičiau būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Mes įsipareigoję toliau remti Baltarusijos žmonių demokratinius siekius.
Mūsų saugumas yra nedalomas. Dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą NATO vienybei, solidarumui ir sanglaudai, kartu pabrėždami stiprių transatlantinių ryšių ir nuolatinio sąjungininkų karinio buvimo regione svarbą. Pabrėžiame, kad svarbu stiprinti tinkamas NATO gynybos ir atgrasymo priemones, ypač atsižvelgiant į stiprėjančią karinę Rusijos ir Baltarusijos integraciją ir būsimas strategines karines pratybas „ZAPAD 2021“. Taip pat atkreipiame dėmesį į vis stiprėjantį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje reaguojant į bendras grėsmes regione dėl agresyvios Rusijos Federacijos karinės laikysenos.
Esame pasirengę glaudžiai koordinuoti Lietuvos ir Lenkijos pozicijas pagrindiniais NATO adaptacijos klausimais, o taip pat ir būsimo NATO strateginės koncepcijos atnaujinimo proceso bei pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje klausimais. Dar kartą patvirtiname įsipareigojimą NATO atvirų durų politikai teikti daugiau paramos NATO partneriams, ypač artimiausiems mūsų partneriams – Ukrainai ir Sakartvelui.
Raginame užtikrinti ES ir NATO veiksmų papildomumą bei darną, daugiau dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui ir hibridinėms grėsmėms. Taip pat atkreipiame dėmesį į būtinybę didinti atsparumą, taip pat ir visuomenės atsparumą. Remiame NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupės, kartu su Lenkijos ekspertu, dislokavimą Lietuvoje.
Dar kartą patvirtindamos NATO, kaip kolektyvinės gynybos euroatlantinėje erdvėje kertinio akmens, vaidmenį, Lietuva ir Lenkija įsipareigoja toliau plėtoti veiksmingą bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), kuria ES prisideda prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, siekia apsaugoti savo piliečius ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais, skatina įgyvendinti saugumo sektoriaus reformą, stiprinti atsparumą ir gebėjimus.
Lietuva ir Lenkija kartu gina ES vertybes ir saugumą, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl A. Lukašenkos režimo vykdomo hibridinio išpuolio prieš ES išorės sienos vientisumą. Griežtai smerkiame visus bandymus panaudoti neteisėtą migraciją, siekiant daryti politinį spaudimą ES ir jos valstybėms narėms. Raginame ES Tarybą ir mūsų partnerius išplėsti individualias ir sektorines sankcijas Baltarusijos režimui. Būtina apsvarstyti ir nedelsiant įgyvendinti ribojamąsias priemones, taikomas neteisėtai migrantus gabenantiems ir žmogaus teisėmis piktnaudžiaujantiems asmenims. Smerkiame Baltarusijos režimą už dezinformacijos bei propagandos skleidimą, šantažą, kontrabandos skatinimą ir, galiausiai, už jėgos demonstravimą.
Įsipareigojame stiprinti bendradarbiavimą ES išorės sienų apsaugos, taip pat kovos su neteisėta prekyba žmonėmis ir prekėmis bei branduolinių medžiagų kontrabandos srityse. ES turi ir toliau plėtoti vieningą, koordinuotą ir veiksmingą išorės migracijos politiką, ir išsaugoti rytinės ES sienos vientisumą.
Lietuva ir Lenkija – panašiai mąstančios partnerės, nuolat skatinančios Rytų partnerystės šalių sėkmingas pastangas siekiant glaudesnės integracijos su ES. Nekantriai laukiame gruodžio mėnesį vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo, turinčio suteikti motyvuojančią ilgalaikę perspektyvą tiek ES valstybėms narėms, tiek Rytų partnerystės šalims. Aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks galimybę išreikšti paramą Rytų partnerystės valstybių – Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos – europiniams siekiams ir dar kartą patvirtinti įsipareigojimą kurti vertybėmis grindžiamą Rytų partnerystės politiką ir neapsiriboti technokratiniu požiūriu.
Dar kartą patvirtiname, kad tvirtai remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose. Griežtai smerkiame tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę. Raginame Rusiją visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus. Palankiai vertiname „Krymo platformos“ inauguraciją. Naujoji iniciatyva taps svarbia priemone tarptautiniu mastu sprendžiant neteisėtos pusiasalio aneksijos klausimą.
Primename visiems tarptautinės bendruomenės nariams, kad norint užtikrinti tarptautinę taiką ir stabilumą reikia nuolat laikytis tarptautinės teisės ir normų, visų pirma, puoselėti visų valstybių lygiavertį suverenumą ir gerbti teisę pasirinkti savo politinę sistemą ir tarptautinius aljansus.
Abi šalys vieningai kovoja su grėsmėmis ir iššūkiais, kylančiais dėl Rusijos autoritarinio valdymo. Sveikiname Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui pristatyti galimybes imtis papildomų ribojamųjų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas. Tikimės, kad bus įtrauktas ES nenumatytų atvejų planas, skirtas greitam ir tvirtam reagavimui į naujus Rusijos išpuolius ir provokacijas. Kartu pabrėžiame, kad svarbu remti Rusijos pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą.
Atsižvelgiant į vykstančias dezinformacijos kampanijas ir Kremliaus pastangas perrašyti mūsų istoriją, Lietuva ir Lenkija glaudžiai koordinuos kovą su Rusijos istoriniu revizionizmu. Labai svarbu laikytis objektyvių istorinių naratyvų ir apsaugoti savo bendrą tapatybę.
Tragiška Europos praeitis ir toliau turėtų būti moralinis kompasas ir politinis įkvėpimas sprendžiant šiandienos pasaulio iššūkius. Tai mūsų indėlis į Europos ateitį, apie kurį svajojo ES steigėjai – laisvą, vieningą ir taikią Europą.
Didžiuojamės tuo, kad mūsų santykiai grindžiami 1994 metais pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartimi. Pabrėžiame jos nuostatų, o taip pat strateginės partnerystės, kuria šiuo metu džiaugiasi mūsų šalys, svarbą ir tikime, kad dabar tinkamas laikas pilnai įgyvendinti šios sutarties nuostatas dėl tautinių mažumų teisių.
Lietuva ir Lenkija pabrėžia bendro Europos požiūrio į tokius iššūkius, kaip sveikatos krizė ar klimato kaita, svarbą. Paaiškėjo, kad ES valstybių narių ir ES institucijų solidarumas ir bendradarbiavimas yra veiksmingiausias būdas sušvelninti neigiamus COVID-19 (koronaviruso) pandemijos padarinius ir užtikrinti būtinus išteklius plataus užmojo žaliajai darbotvarkei įgyvendinti.
Pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga įgyvendinant energetikos ir transporto infrastruktūros projektus, kurie yra strategiškai svarbūs Lietuvai ir Lenkijai. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklų sujungimas, projektų „Rail Baltica” bei „Via Baltica” įgyvendinimas, taip pat „Suvalkų koridoriaus“ plėtra ir pasienio infrastruktūros vystymas suartins Baltijos valstybes ir Vidurio Europą bei užtikrins regiono saugumą.
Lenkija ir Lietuva dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Trijų jūrų iniciatyvą. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, visame pasaulyje kilusį COVID-19 (koronaviruso) protrūkį, tvirtai tikime, kad Trijų jūrų iniciatyvos veiklos galėtų paskatinti mūsų ekonomikos atsigavimą po pandemijos ir sustiprinti atsparumą. Pritariame, kad geresnės infrastruktūros jungtys tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių leis visapusiškai išnaudoti regiono potencialą. Suprantame, kad reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, taip pat infrastruktūros srityje, atsižvelgiant į tai, kad bet kokia moderni infrastruktūra, apimanti pažangius sprendimus, susiduria su priešiškais veiksmais skaitmeninėje srityje. Manome, kad energetinio saugumo didinimas, energijos šaltinių bei tiekimo maršrutų įvairinimas visame regione, ir perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios energetikos, yra mūsų svarbiausi prioritetai.
Palankiai vertiname sėkmingą bendradarbiavimą, pripažįstame, kad labai svarbu sujungti jėgas, siekiant pagerinti karinį mobilumą, atlaikyti trečiųjų šalių politinį spaudimą ir skirti ypatingą dėmesį aukščiausiems energijos gamybos saugos ir saugumo standartams.