Įvertinimas
Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcija per daugiau nei 3 mėnesius trukusią drono misiją ištyrė 140 laivų, gavo tiek pat laivų emisijų ataskaitų dėl išmetamųjų dujų kokybės, bei tyrė 7 atvejus dėl galimo sieros koncentracijos viršijimo laivų išmetamosiose dujose.
„Lietuvoje tarptautinių ir nacionalinių susitarimų įgyvendinimą laivuose kontroliuoja Jūros aplinkos apsaugos inspekcija. Džiaugiamės, kad pasitelkę technologijas galėjome patikrinti kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo kuro sieringumą, patikrinta 140 laivų, dronu fiksuoti 7 viršijimai – 2 laivuose atlikus tyrimus viršijimai nepasitvirtino. Kitų 5 laivų galimi viršijimai fiksuoti išplaukus iš uosto, informuotos vėliavos valstybių administracijos, kad būtų inicijuoti patikrinimai“, – sakė Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gintarė Šešplaukė.
Kaip teigė aplinkosaugininkė, šis modernus dronas, skrisdamas virš jūroje plaukiančių laivų, matuoja sieros kiekį išmetamosiose dujose ir leidžia nustatyti, ar sieros kiekis kure neviršija nustatytų normų. Turimos funkcijos leidžia efektyvinti ir stiprinti aplinkosaugos kontrolę, greičiau užkardyti pažeidimus, pastebimas ir inspekcinio darbo našumas.
Ant šių dronų buvo sumontuota įvairi įranga – sieros kiekio išmetamosiose dujose jutiklis, nuotolio matuoklis, GPS koordinačių nustatymas, taip pat – paprasta ir infraraudonųjų spindulių kamera, aptinkanti naftos produktų dėmes vandenyje dienos ir nakties metu. Drono kamerų filmuojamas vaizdas buvo įrašomas ir tiesiogiai transliuojamas projekte dalyvaujantiems inspektoriams.
Bepilotis orlaivis penkias dienas per savaitę skraidė Klaipėdos uoste ir Baltijos jūroje ieškodamas galimų aplinkos apsaugos pažeidimų. Skraidydamas ties uosto vartais jis tyrė kiekvieno į uostą įplaukiančio laivo išmetamąsias dujas. Drono jutiklis galėjo nustatyti, koks procentas sieros yra laivo naudojamame kure.
Baltijos jūra yra ekologiškai jautri teritorija, ir jos baseine gyvena daugybė žmonių, todėl visa Baltijos jūra patenka į sieros emisijos kontrolės zoną (SECA). Pagal tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) ir Europos Sąjungos direktyvas, SECA zonose laivuose naudojamame kure gali būti ne daugiau kaip 0,10 proc. sieros. Degdamas sieringas kuras į atmosferą išskiria sieros oksidus (SOx), kurie kenkia žmonių sveikatai – sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat gali sukelti rūgščius lietus. Tarptautiniai susitarimai siekia užtikrinti pajūrio gyventojų teisę į švarią ir sveiką aplinką.
Bent vieną dieną per savaitę bepilotis orlaivis atlikdavo prevencinius skrydžius ir virš Klaipėdos uosto akvatorijos. Skraidydamas uoste, dronas atliko daugybę prevencinių darbų: stebėjo uosto akvatoriją dėl galimų taršos atvejų naftos produktais, taip pat krovos operacijas dėl galimo krovinio dalelių byrėjimo į vandenį, stebėjo laivų remonto darbus, atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams operacijas bei laivų judėjimą uoste.
Drono filmuojami ir transliuojami vaizdai Aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojams, leido tiesiogiai stebėti uosto veiklą ir greitai reaguoti kilus bet kokiems įtarimams dėl taršos.
Be to, per misiją dronas teikė vertingus duomenis Žuvininkystės tarnybos inspektoriams apie priekrantės žvejybos kontrolę. Reidai su dronu buvo vykdomi Juodkrantės ir Melnragės pakrantėse, naktį, ankstyvą rytą ir dienos metu. Inspektoriai per drono kameras ieškojo nelegaliai pastatytų tinklų, stebėjo priekrantės žvejų elgesį ir darbą. Organizavo kombinuotus patikrinimus jūroje ir uoste.
„Dronas buvo inspektorių „akys“ jūroje, kurios padėdavo nustatyti įtartinus asmenis, nuotoliu patikrinti laivo registracijos ir žvejybos tinklų savininkus, nustatyti tikslią tinklų buvimo vietą. Įprastomis sąlygomis visa tai turėtų atlikti inspektoriai vykdami į jūrą inspekciniu laivu. Pasitelkiant droną buvo taupomi institucijos ištekliai ir inspektorių darbo laikas“, – sakė Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės kontrolės departamento Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Giedrius Mačernis.
Nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos trukusiame projekte bepiločių orlaivių (dronų) paslaugas Lietuvoje suteikė Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), o juos pilotavo įmonė ALTUS LSA.
Drono renkama informacija naudojosi net trys Lietuvos institucijos – Aplinkos apsaugos departamentas, Žuvininkystės tarnyba bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Projektą įgyvendinti padėjo Karinės jūrų pajėgos, Karinės oro pajėgos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Institucijos dėkoja Europos jūrų saugumo agentūrai ir įmonei ALTUS LSA už įdomų, sklandų ir produktyvų bendradarbiavimą projekto metu. Inovatyvių technologijų pagalba inspektoriai galėjo efektyviai išnaudoti savo turimus išteklius ir laiką. Projekte dalyvavusios institucijos įsitikino modernių technologijų atnešama nauda. Tikimasi, kad netolimoje ateityje panašius dronus Lietuva galėtų įsigyti pati, tokiu būdu būtų stiprinama aplinkos apsaugos kontrolė Lietuvos pajūryje visus metus.
Aplinkos apsaugos departamento informacija
