Anykščių miesto senamiestyje ir Šventosios upės kairiajame krante sužibo 2 naujos instaliacijos, kurios anykštėnus džiugins visus metus.
Vilniaus senamiesčio Stiklo kvartalo bendruomenės ir menininkės Julijos Janus, įkurta atvirų miesto erdvių galerija ARTerija rado kelią į Anykščių atviras erdves. 2018 metais Julija J., kurianti įvairiose meno ir dizaino srityse, jungianti vizualiuosius menus, kūrybinę vietokūrą ir dizainą savo kūryboje, pradėjo kuruoti Vilniaus gatvių galeriją, kuri atsirado… iš poreikio jaukiau apšviesti erdves, kuriose tamsiuoju laiku trūko šviesos. Įdomios, menininkų sukurtos kompozicijos išstūmė šešėlius ir nesaugumo jausmą, pakviesdami kultūringą visuomenę apsilankyti buvusiose tamsiose gatvėse ir atgaivino senamiesčio kraujotaką.
Miesto centre, A. Baranausko aikštėje, buvusioje žydų amatų kvartalo vietoje, eksponuojamos menininko, scenografo ir tapytojo Artūro Šimonio instaliacijos „Skraidančios skrybėlės“. Ekspoziciją sudaro 25 baltos kabančios švytinčios skrybėlės, kuriose integruotos šiltų LED ir diodinių lempučių instaliacijos. Pagrindinė ekspozicijos idėja ir tema – prisiminti XX a. I pusėje šioje miesto dalyje (senamiestyje) gyvenusius žydų tautybės žmones: amatininkus, prekeivius, smulkius verslininkus.
Instaliacijos tikslas – panaudoti būdingų skrybėlių siluetus ir juose įrašyti nykstančios jidiš kalbos žodžius, kurių vertimas ir transkripcija būtų perskaitoma pakėlus galvą į skrybėles, tokiu būdu prisimenant apie turtingą kultūrą, gyvenusią ir kūrusią miestą šiose vietose.
Kairiajame Šventosios upės krante, ties Anykščių Šv. Mato bažnyčia pakabintos 25 skirtingų spalvinių gamų amalo šaleles imituojančių stiklo karoliukų kompozicijos. Instaliacijos „Amalų karūnos“ autorė – Julija Janus – tarpdisciplininė menininkė, mados dizainerė, Lietuvos dizainerių sąjungos narė, Baltijos mados federacijos narė.
Tarp dangaus ir žemės kabantys spalvoti netaisyklingos formos šviečiantys stiklo karoliukų vainikai kviečia anykštėnus ir miesto svečius romantiškam patyrimui. Vainikų spalvos skiriasi, savo forma jie panašūs į Amalo krūmo vainikus.
„Amalo krūmas daugelio tautų papročiuose susijęs su apsauginėmis galiomis ir ypač populiarus kalendoriniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu. Amalu puošiami namai, po juo bučiuojamasi, amalu arba jo uogomis puošiamas Kalėdų stalas. Tikima, kad po amalu pasibučiavusi pora gyvens laimingą gyvenimą“, – sako Julija Janus.
Anykščių r. savivaldybės informacija
Šaltinis: Nyksciai