Darbo rinkoje įsitvirtinęs nuotolinis darbas šiltuoju metų laiku dažnai tampa darbostogomis, kai dirbama keliaujant po tolimesnes ar egzotiškas šalis ir bandoma suderinti ir darbą, ir poilsį. Personalo specialistė atkreipia dėmesį – darbostogos tinka ne visiems.
„Darbostogos nėra pandemijos pasekmė. Įmonės organizuodavo darbo išvykas ir anksčiau. Tačiau itin gerai darbo rinkoje prigijęs nuotolinio ar hibridinio darbo modelis dar labiau paskatino darbuotojus ieškoti galimybių ir dirbti, ir keliauti vienu metu. Vis dėlto, socialiniuose tinkluose itin gražiai atrodančios darbostogų nuotraukos ne visada atskleidžia realius tokio darbo modelio iššūkius tiek pačiam darbuotojui, tiek organizacijai“, – pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė (nuotraukoje).
Darbostogos tinka ne visiems
Pašnekovės teigimu, darbostogos tikrai nėra tinkamos visiems darbuotojams – galimybė sklandžiai dirbti ir derinti darbą su kelione užsienyje kai kuriems jų gali būti neįveikiama misija.
„Jeigu dirbate darbą, kuriame didžioji dalis užduočių yra komandinės, turite daug gyvų susitikimų, kažin, ar ilgos darbostogos yra gera mintis. Visų pirma, kai darbostogų išvyksta vienas darbuotojas, o darbai vyksta įprastu tempu, atsiranda nepatogumų: visi susirenka gyvai, o vienas prisijungia nuotoliu. Žinoma, tokių susitikimų pirmosios minutės skiriamos darbostogaujančiojo aplinkos aptarimui: kokie orai, ką spėjo pamatyti, gal ką egzotiško paragauti. Tai gali blaškyti, kaip ir už nuotoliu dirbančio darbuotojo nugaros matomas fonas“, – sako E. Staniulionė.
Dėl šios priežasties darbostogos sklandžiau vyksta darbuotojams, kurių darbo rezultatams neturi įtakos nei gyvas komandos įsitraukimas, nei darbo vieta ar laikas. Taip pat tiems, kuriems netenka aktyviai bendrauti su klientais gyvuose susitikimuose. Tarp tokių specialybių: turinio kūrėjai, tinklaraštininkai, programuotojai ir pan.
„Kūrybiškų specialybių atstovams aplinkos pakeitimas gali pasitarnauti kaip naujų idėjų ir sprendimų katalizatorius, taip pat suteikti daugiau produktyvumo. Vis dėlto, kad darbostogos netaptų vien naujų įspūdžių paieška, būtina laikytis ir darbo grafiko, dienos režimo“, – pataria ekspertė.
Ši taisyklė galioja ir kitiems, į darbostogas susiruošusiems darbuotojams. Planuojant darbostogas vertėtų su vadovu bei kolegomis aptarti darbo principus: kaip bus dalyvaujama susitikimuose, jei jie vyksta, kuriuo metu dirbama, jei yra didelis laiko zonų skirtumas, ir panašiai.
Gali kilti nepasitenkinimas
Kitas svarbus aspektas, kurį reikėtų apsvarstyti prieš leidžiantis į darbostogas – ar bus pateisinti darbuotojo bei darbdavio lūkesčiai.
„Kiek tenka bendrauti su darbostogas išbandžiusiais žmonėmis, dažnas skundžiasi, kad darbostogų metu sunku susikaupti, kyla neigiamos emocijos, nes štai lauke šviečia saulė, vilioja jūra ar kiti tos šalies privalumai, bet, deja, tenka sėdėti prie darbų. Taip pat jaučiamas spaudimas ir iš vadovo bei kolegų, likusių biure – juk pažadėjai dirbti, o ne vien poilsiauti. Po tokių darbostogų grįžtama nei pailsėjus, nei efektyviai padirbus“, – dalinasi E. Staniulionė.
Dar didesnis nepasitenkinimas gali kilti, kai į darbostogas išvykstama su artimaisiais, kurių kelionės tikslas yra kardinaliai kitoks: kol vieni pramogauja ir mėgaujasi atostogų malonumais, kažkam tenka sėdėti prie kompiuterio. Šiuo atveju taip pat reikėtų iš anksto susiderinti bendrakeleivių lūkesčius, susitarti, kuriomis valandomis bus dirbama, o kada pramogaujama ir pan.
Būtina pasirūpinti saugumu
Vykstant darbostogų į užsienį svarbu įvertinti, ar bus galimybė užtikrinti duomenų apsaugą – tiek savo, tiek organizacijos.
„Darbostogų vienas didžiausių privalumų yra aplinkos pakeitimas, naujos patirtys bei pažintys, kas suteikia impulsą mūsų kūrybiškumui. Vis dėlto, duomenų saugumas ir darbo efektyvumas neturėtų likti paskutinėje vietoje. Būtent todėl „Bitės“ darbuotojams siūlome rinktis darbostogas tik Europos Sąjungos šalyse“, – sako E. Staniulionė.
Jaunius Špakauskas
Šaltinis: Nyksciai
