2023-12-21
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyrius atnaujino informaciją apie potvynių rizikas ir grėsmes. Nuo šiol ji bus skelbiama interaktyviuose žemėlapiuose.
Juos sudaro atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai.
Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat padės išvengti galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat – teritorijų planavimo dokumentus.
„Atsižvelgus į žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dudėnas.
Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus Aplinkos apsaugos agentūra vykdė nuo 2020 metų. Surinkti duomenys iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, taip pat įvertinti naujausi moksliniai tyrimai, klimato kaitos tendencijos.
Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai turi būti peržiūrimi ir atnaujinami pagal naujausius prieinamus duomenis kas 6 metus.
Bendras upių ruožų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro apie 4 tūkst. kilometrų. Šiems ruožams pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius Aplinkos apsaugos agentūra parengė dar 2014 metais.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. Eur. Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 upėse, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse. Hidrologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad potvynių dinamiką vis labiau lemia ne sniego danga, bet didėjantis kritulių kiekis, ypač liūtys, dėl kurių gali kilti staigūs lietaus poplūdžiai įvairiais metų laikais. Prognozuojama, kad ateityje liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problemos bus aktualios ir ateityje.
Potvynių grėsmės ir potvynių žemėlapiai – ČIA.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
