„Betliejaus žvaigždelė”, šviečianti pavasarį… Miškų, pamiškių, parkų, drėgnų vietų, pievų augaliukas. Dėl ankstyvų, gražių žiedelių auginama ir prie namų, pavasariniuose gėlynuose. Yra keletas rūšių – paprastoji, pievinė, mažoji, siauralapė, dirvinė.
Pievinė vištapienė jau baigia išnykti, dėl pastoviai šienaujamų, kultūrinamų pievų; yra įrašyta į Raudonąją knygą. Mažoji vištapienė dažniausiai sutinkama rūšis Lietuvoje, auga pamiškėse, pakrūmėse, pievose. Dirvinė vištapienė Lietuvoje reta.
Šiaip išvaizda jos visos labai panašios. Žiedeliai gelsvos arba geltonos spalvos. Anglai ją vadina- „geltonąja Betliejaus žvaigždele”. Dar ji vadinama „žąsų ar gyvačių svogūnėliais”. Mažai pažintas ir mažai ištyrinėtas augalėlis. Lelijinių šeimos atstovė. Jei žiedą išdidintume, tikrai pamatytume leliją. Labai mėgiama bičių bei skruzdėlių. Net ir liaudies medicinoje vartojama retai, geltligei, kojų patinimams, skausmui gydyti. Kadangi yra valgoma, labiau vartojama maistui. Jaunus lapelius ir žiedus tinka dėti į sriubas, troškinius, salotas, žaliuosius kokteilius. Valgomi ir svogūnėliai, bet jie yra labai jau savotiško skonio… Būkite sveiki ir laimingi!
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
