Iš arbatmedžio krūmo lapelių ruošiama ne tik juodoji ar žalioji, bet ir baltoji arbata. Baltosios arbatos išskirtinumą lemia derliaus rinkimas ir jo apdorojimo būdas.
Šiai arbatai renkami tik jauni arbatmedžio pumpurėliai ir vos prasiskleidę lapeliai. Jie nuskinami kai dar būna pasidengę sidabriškai balkšvais pūkeliais. Derlius renkamas vieną kartą metuose, pavasarį, maždaug nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios. Arbatžolės skinamos rankomis ir tik sausu oru. Nuskinta žaliava iš karto sudžiovinama natūraliomis sąlygomis arba atidžiai kontroliuojamoje aplinkoje. Baltoji arbata yra labai minimaliai apdorota ir beveik nepaveikta oksidacijos proceso. Dėl to yra išgaunamas ypač subtilus ir švelnus šios arbatos skonis bei aromatas.
Dėl baltosios arbatos gaminimo ypatybių, joje išlieka žymiai daugiau augalinės kilmės junginių, naudingų žmogaus sveikatai. Baltojoje arbatoje ypač daug polifenolių, turinčių antioksidacinių savybių ir veikiančių uždegiminius procesus bei kovojančių su laisvaisiais radikalais. Antioksidantų kiekiu baltoji arbata lenkia savo giminaites – juodąja ir žaliąją arbatas. Daugelis teigiamų baltosios arbatos savybių organizmui yra patvirtintos tyrimais.
Nauda ●Dėl sudėtyje esančio didelio kiekio antioksidantų, baltoji arbata stiprina imunitetą. Ji gali padėti apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų.
●Baltoji arbata turi galių apsaugoti organizmą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Baltojoje arbatoje esantys cheminiai junginiai gali padėti sulėtinti odos senėjimo procesus.
●Polifenoliai, esantys baltojoje arbatoje, gali užkirsti kelią blogojo cholesterolio kaupimuisi kraujagyslių sienelėse. Blogojo cholesterolio kraujyje kontrolė padeda sumažinti širdies ligų riziką.
●Baltojoje arbatoje esantys katechinai ir kofeinas padeda kūnui deginti riebalus, gerina medžiagų apykaitą ir gali padėti kūno svorio kontrolei.
●Baltojoje arbatoje esantis fluoras, katechinai ir taninai gali padėti kovoti su bakterijomis, kurios sukelia apnašas ant dantų.
●Baltojoje arbatoje esantys junginiai, tokie kaip katechinai, gali sumažinti osteoporozės riziką. Kofeinas baltojoje arbatoje Nustatyta, kad tikroji (t. y. aukščiausios kokybės) baltoji arbata turi mažiau kofeino nei kitų rūšių arbatos. Tačiau kaip minėta baltoji arbata gali turėti įvairių rūšies variantų, pasižyminčių ir skirtingomis maistinėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad kai kuriose baltosios arbatos rūšyse kofeino gali būti netgi daugiau nei juodojoje ar žaliojoje arbatoje. Viskas priklauso nuo to, kur arbata buvo auginama ir kaip apdorota.
Baltosios arbatos paruošimas
Geriausiai arbatai paruošti rekomenduojama naudoti birią baltosios arbatos žaliavą, o ne supakuotą maišeliuose. Baltoji arbata pasižymi lengvu, gaiviu skoniu, kuriam apibūdinti naudojama visa epitetų paletė: gėlių, žolių, medaus, vaisių, melionų, persikų, abrikosų, vanilės, šokolado, citrusinių vaisių, žolelių, švelnus, subtilus, saldus… Įprasta tas pačias arbatžoles užplikyti kelis kartus. Taip ruošti galima ir baltąją arbatą, tačiau norint, kad gėrimas būtų aromatingas ir išraiškingo skonio, geriau kaskart naudoti šviežias arbatžoles. 1–2 arbatiniai šaukšteliai baltosios arbatos žaliavos, 300 ml vandens. Užvirinkite vandenį ir palikite jį 2 minutes pastovėti, kad atvėstų iki maždaug 90 °C. Į arbatos ruošimo indą sudėkite arbatžoles ir užpilkite jas pravėsusiu virintu vandeniu. Arbatos antpilą palikite pastovėti 3–5 minutes. Jei pageidaujate stipresnės arbatos, galite pridėti daugiau arbatžolių. Geriausia – eksperimentuoti, kol atrasite sau tinkamą skonio balansą.
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
