Jei gydymo įstaiga dirba trumpiau, ji turi informuoti savo pacientus, kur kreiptis dėl šeimos medicinos paslaugų likusiu laiku. Tačiau ką daryti susirgus naktį ar, pavyzdžiui, Velykų dieną?
Ne darbo metu – tik skubioji pagalba
Sveikatai sutrikus vėlai vakare, naktį, savaitgalį ar per šventes, kai gydymo įstaiga, kurioje žmogus prisirašęs, nedirba, pacientai gali gauti ligonių kasų apmokamą skubiąją pagalbą, t. y. skubią ambulatorinę paslaugą, priskirtą šeimos gydytojo kompetencijai, arba skubiosios medicinos pagalbos paslaugą.
Pavyzdžiui, skubioji pagalba teikiama, kai yra stiprus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38°C, trunkantis ilgiau nei 72 valandas, traumos, ūmios alerginės reakcijos ar pykinimo atvejais, kartojantis vėmimui, o vaikams – ir kai karščiavimas daugiau nei 37,8°C, trunkantis ilgiau nei 24 valandas, yra bėrimas, skausmas ar paviršinių žaizdų ir kt.
Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos, kai kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus ir kt.
Dėl skubiosios pagalbos gali kreiptis tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti, tiek neapdrausti gyventojai. Vis dėlto už sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti susimokėti, jeigu paaiškėja, kad pagalba nėra skubi.
Pavyzdžiui, jei žmogus kreipiasi, kad jam pratęstų receptą, nedarbingumo pažymėjimą, arba negalavimas nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei.
Į skubiosios pagalbos kabinetą arba ligoninę
Pagal naują šiemet įsigaliojusią tvarką, jei gydymo įstaiga dirba trumpiau nei 12 valandų per dieną, ji turi informuoti savo pacientus, kur kreiptis dėl šeimos gydytojo komandos (vidaus ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) paslaugų po įstaigos darbo valandų.
Skubiąją pagalbą šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai.
Pavyzdžiui, Vilniuje galima kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos kabinetą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Šiauliuose – Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrą.
Po šių kabinetų darbo valandų dėl ūmių būklių ar būtinosios medicinos pagalbos vilniečiai ir šiauliečiai gali kreiptis į artimiausios ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyrių.
Miestuose ir rajonuose, kuriuose nėra tokių skubiosios pagalbos kabinetų, šeimos medicinos įstaigų ne darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, ūmiai susirgus ar susižeidus, dėl skubiosios pagalbos galima kreiptis į ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių.
Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriuose, kai žmogus kreipiasi dėl būtinosios medicinos pagalbos.
Būtina pasidomėti savo gydymo įstaigoje
Kur kreiptis skubiosios pagalbos, šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos savo pacientams turi pranešti įstaigos skelbimų lentose, interneto svetainėje, SMS ar el. paštu, telefono autoatsakikliu, kai gydymo įstaiga nedirba.
Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad ir patys pacientai gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę, iš anksto pasidomėtų ir visuomet žinotų, kur jiems vykti ūmiai susirgus naktį, savaitgalį ir per šventes.
Visos Lietuvos gydymo įstaigos, kuriose yra skubiosios pagalbos kabinetai, taip pat kuriose gali būti teikiamos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, skelbiamos ligonių kasų interneto svetainėje.
Grėsmės gyvybei atveju – 112
Kai kyla pavojus žmogaus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Šių paslaugų įprastai reikia nelaimingų atsitikimų, tokių kaip eismo įvykis ar gaisras, atvejais, esant gyvybei grėsmingoms, pavojingoms ir kritinėms žmogaus sveikatos būklėms – insultui ar infarktui, žmogui praradus sąmonę, dėl kitų sveikatos būklių negalint vykti į skubiosios medicinos pagalbos skyrių ar kai tam nebėra laiko.
Numeriu 113 galima gauti medicininę konsultaciją, kaip padėti sau ar kitiems, kai sveikatai negresia didelis pavojus. Prireikus dispečeris iškvies ir greitąją medicinos pagalbą.
