Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė Lietuvos prioritetus įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijas.
„Rengiant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ prioritetais pasirinktos reformos, kurios sustiprins šalies ekonomikos ir visuomenės atsparumą ateities iššūkiams, ir skatins tvarų šalies augimą. Numatėme nukreipti lėšas Žaliajam kursui ir skaitmenizacijai, taip pat švietimui ir inovacijoms, nes tai svarbiausi ilgalaikiai šios Vyriausybės, o kartu ir šalies pagrindiniai prioritetai. Mums svarbu šias lėšas sklandžiai suderinti su kitais finansavimo šaltiniais, o taip pat diskutuoti su socialiniais partneriais, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus. Svarbi ne tik Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, bet ir naujas ES biudžetas bei nacionalinės lėšos. Vyriausybė visa tai mato kaip integralų šaltinį, kuriuo bus siekiama aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos, geresnės viešųjų paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos tikslų,“ – sakė premjerė.
Lietuva turi ambicingą tikslą pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių išteklių 2030 m. sudarytų – 45 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos, o 2050 metais – 80 proc. Viena iš priemonių pasiekti šiuos tikslus yra vystyti jūrinį vėjo elektrinių parką.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi ir aptarė Lietuvos prioritetus įgyvendinant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF), mėlynosios ekonomikos ir nulinės taršos politikos aktualijas.
„Rengiant nacionalinį planą „Naujos kartos Lietuva“ prioritetais pasirinktos reformos, kurios sustiprins šalies ekonomikos ir visuomenės atsparumą ateities iššūkiams, ir skatins tvarų šalies augimą. Numatėme nukreipti lėšas Žaliajam kursui ir skaitmenizacijai, taip pat švietimui ir inovacijoms, nes tai svarbiausi ilgalaikiai šios Vyriausybės, o kartu ir šalies pagrindiniai prioritetai. Mums svarbu šias lėšas sklandžiai suderinti su kitais finansavimo šaltiniais, o taip pat diskutuoti su socialiniais partneriais, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus. Svarbi ne tik Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, bet ir naujas ES biudžetas bei nacionalinės lėšos. Vyriausybė visa tai mato kaip integralų šaltinį, kuriuo bus siekiama aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos, geresnės viešųjų paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos tikslų,“ – sakė premjerė.
Lietuva turi ambicingą tikslą pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių išteklių 2030 m. sudarytų – 45 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos, o 2050 metais – 80 proc. Viena iš priemonių pasiekti šiuos tikslus yra vystyti jūrinį vėjo elektrinių parką.