Įvertinimas
Rugsėjo 10 d. prasidėjusią Seimo rudens sesiją Aplinkos ministerija teiks svarstyti 7 teisės aktų ir juos lydinčiųjų įstatymų projektus. Jie numato ilgalaikes subalansuotas šalies miškų politikos kryptis, skaidrinti ir spartinti statybos procesus mažinant administracinę naštą, stiprinti ir plėsti gamintojų ir importuotojų atsakomybę tvarkant atliekas, tobulinti sanitarinių apsaugos zonų teisinį reguliavimą, efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, suteikti savivaldai daugiau galių priimti su aplinkos apsauga susijusius sprendimus.
Miškų įstatymo pakeitimai parengti atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose, taip pat siūlant sprendimus dėl geresnės gamtosaugos ir racionalaus miško naudojimo subalansavimo. Tam pirmiausia siūloma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui, visuomenės poreikių tenkinimui.
Numatoma sudaryti sąlygas, kad būtų greičiau, paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, ji būtų kuo įvairesnė. Siūlomos priemonės spartesnei miškų plėtrai, geresnei miško genetinių išteklių apsaugai ir atkuriamų miškų kokybei. Planuojama atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo, tobulinti miško kirtimų sistemą ir optimizuoti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams. Kartu teikiami dar 6 lydinčiųjų įstatymų pakeitimai.
Statybos įstatymo ir 12 lydinčiųjų įstatymų pakeitimais siekiama skaidrinti ir spartinti statybos procesus, mažinti administracinę naštą, gerinti aplinkos kokybę. Numatoma optimizuoti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo sistemą – peržiūrėti statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimus, suteikti daugiau lankstumo statinių projektavimo procesui, padidinti statybos dalyvių atsakomybę, sutrumpinti projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo terminus išsaugant ir kai kuriomis priemonėmis gerinant kokybę.
Statybą leidžiančius dokumentus siūloma išduoti projektavimo stadijoje, supaprastinti SLD išdavimą mažiau rizikingoms statinių grupėms. Didinamas pasitikėjimas statybos dalyviais, jiems suteikiama daugiau atsakomybių rengiant, atliekant ekspertizę ar pateikiant statinio projektą.
Atliekų tvarkymo įstatyme ir kartu su juo teikiamų kitų 5 teisės aktų siūlomi pokyčiai skirti stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę. Siekiama, kad šių gaminių atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, visi gamintojai ir importuotojai vykdytų nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą. Kartu norima sudaryti palankią aplinką žiedinei ekonomikai vystyti mažinant administracinę ir finansinę naštą sistemos dalyviams.
Aplinkos apsaugos kontrolės institucijos įgis daugiau įgaliojimų taikyti sankcijas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą asmenims, kurie savo ekonominės veiklos neįregistravo, juridiniams asmenims už netinkamą atliekų rūšiavimą. Su komunalinių atliekų tvarkymo sistema susiję pakeitimai leis skaidriau ir tiksliau prognozuoti sąnaudas, kurios įtraukiamos skaičiuojant vietinę rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą, aiškiau reglamentuos savivaldybių atliekų tvarkymo sistemų veiklą, užtikrins savivaldybių atsakomybę vykdant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę.
Seimas svarstys Aplinkos ministerijos parengtą Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių dar 8 įstatymų pakeitimo projektų paketą, kuriam Seimas pavasario sesijoje pritarė po pateikimo. Šiais pakeitimais siekiama, kad saugomų teritorijų steigimo procesas būtų efektyvesnis ir skaidresnis – siūloma supaprastinti apsaugos sutarčių su žemės savininkais ir valdytojais sudarymo procedūras, įteisinti, kad žemės savininkai būtų individualiai informuojami apie nustatomas saugomas teritorijas, patikslinti kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką.
Naujas užduotis, susijusias su Europos Sąjungos ir Lietuvos įsipareigojimais įgyvendinti numatoma pavesti saugomų teritorijų institucijų tinklui. Planuojama sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti. Augant visuomenės susidomėjimui būtų sudarytos sąlygos laisvesniam gamtinių rezervatų lankymui.
Bus svarstomi su Sveikatos apsaugos ministerija parengti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai, kurie leis tobulinti sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) teisinį reguliavimą, siekiant geriau suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo. Numatoma koreguoti „klaidos taisymo“ pagrindu (kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei gretimose teritorijose pradėti formuoti žemės sklypai) nustatomų SAZ kriterijus. Siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų. Kai kuriais atvejais šią prievolę siūloma nustatyti, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei šiuo metu nustatyta. Seimas pavasario sesijoje jau yra po pateikimo pritaręs šiems pakeitimams.
Seimui pateikti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų teisę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams be policijos pareigūnų keliuose stabdyti transporto priemones ir be Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų atlikti operatyvius taršos matavimus. Kartu teikiami Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę keliuose suteikiant papildomų įgaliojimų Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams riboti taršos reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių dalyvavimą eisme panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Siūloma sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija bendru teisiniu dokumentu nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai leis mažinti eisme dalyvaujančių techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių ir jų neigiamą poveikį aplinkai, eismo saugumui.
Lokalias oro taršos problemas padės spręsti Aplinkos apsaugos įstatymo, kartu su juo teikiamų Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Savivaldybės galėtų nustatyti taisykles buitinių taršos šaltinių keliamai aplinkos oro taršai riboti ir įgytų teisę vykdyti jų laikymosi bei kitos su oro tarša susijusios buitinės veiklos kontrolę.
Be to, turėtų teisę Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų oro užterštumo lygių neatitinkančiose teritorijose riboti ar drausti deginti tam tikrų rūšių kurą, naudoti ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančius kurą deginančius šildymo ir kitus įrenginius. Taip pat savivaldybėms siūloma suteikti teisę nustatyti griežtesnius aplinkos apsaugos normatyvus ar taisykles negu valstybiniai, o jų nesant – savivaldybės lygio.
Nuo 2026 m. siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – antracitą, anglis, koksą, puskoksį, durpių kurą, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas pramoninėse krosnyse kaip technologinis kuras.
Dar vienas svarbus Aplinkos apsaugos įstatymo pataisose siūlomas pokytis – numatoma įtvirtinti galimybę aplinkos ministro įgaliotai institucijai pasitelkti kitas suinteresuotas institucijas, pavyzdžiui Priešgaisrinės apsaugos departamentą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dalyvauti tikrinant ūkio subjektą prieš jam pradedant veiklą taip užtikrinant kompleksinį patikrinimą.