Birželio 27 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė Ligita Matulienė ir Skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė stažavosi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės Bitės viešojoje bibliotekoje. Stažuotės tikslas – gerosios patirties perėmimas tikslingai tvarkant ir viešinant prof. Antano Tylos knygų ir rankraščių fondą.
Anykščių bibliotekos darbuotojos susipažino su asmeninės bibliotekos sklaidos galimybių paieška, skaitmeninio turinio panaudojimo galimybių atranka ir gilino žinias apie rankraščių metaduomenų kūrimą LIBIS sistemoje.
Vykdamos į stažuotę, anykštėnės su savimi pasiėmė rankraščių iš prof. A. Tylos fondo, kad galėtų geriau įvertinti ir išsiaiškinti turimų profesoriaus asmeninės bibliotekos dokumentų sisteminimo, tvarkymo ir apskaitos subtilybes.
Stažuotė, prasidėjusi Panevėžio Juozo Miltinio memorialiniame bute, Anykščių bibliotekininkėms leido dar kartą įsitikinti, kaip svarbu ne tik išsaugoti rašytinį savo krašto paveldą, bet pristatyti jį visuomenei bei kurti paslaugas, pasitelkiant kultūros paveldo turinį.
Geraspavyzdys, ką anykštėnai gali padaryti su Viešajai bibliotekai perduota Anykščių rajono Garbės piliečio, mokslininko prof. A. Tylos biblioteka yra Panevėžyje, autentiškoje namų aplinkoje įkurtas režisieriaus Juozo Miltinio memorialinis butas. J. Miltinio centro erdvėse: režisieriaus asmeninė biblioteka, rankraščiai, dailės kūrinių kolekcija, nuotraukos, asmeniniai daiktai. Erdvė sukurta taip, kad joje galima persikelti į praeitį ir inovatyvioje chronologinėje laiko juostoje sužinoti informaciją apie režisieriaus gyvenimą ir teatrą, išlaikant kūrybišką paveldo dermę, ekspozicijos susietos su šiuolaikinėmis technologijomis.
Pasak vyr. bibliotekininkės Angelės Mikelinskaitės, memorialinės vietos atsiradimą pirmiausia lėmė paties J. Miltinio valia, kurią jis išsakė testamente. Režisieriui svarbiausia buvo išsaugoti asmeninę biblioteką, meno kūrinių kolekciją, rankraščius. Ši palikimo dalis dabar įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Minėtas kultūros vertybes režisierius kaupė visą gyvenimą, o artėjant gyvenimo saulėlydžiui paliko G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai su sąlyga, kad būtų „laikoma kaip kompaktiška, neskaidoma visuma, užimanti šioje bibliotekoje tam tikslui skirtą atskirą reikiamo dydžio patalpą“ ir, žinoma, prieinama visuomenei.
Anykštėnių bibliotekininkių nuomone prof. A. Tylos asmeninė biblioteka galėtų tapti analogišku atviru lankytojų centru. Atsižvelgiant į mokslininko, kaip istorijos tyrinėtojo, gyvenimą ir veiklą, kraštiečio asmeninėje bibliotekoje galėtų būti įkurta Mokslininko skaitykla su naujomis technologijomis ir galimybe prisiliesti prie praeitį menančių istorinių originalių dokumentų.
Tęsdamos stažuotę Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje Anykščių bibliotekos darbuotojos kartu su Retų knygų ir rankraščių grupės bibliotekininkėmis Rasa Ošlapiene ir Sigita Marcinkevičiene gilinosi į rankraščių tvarkymą LIBIS programoje, su skaitmeninimo veiklų koordinatore Jovita Verbickiene aptarė dokumentų skaitmeninio turinio pristatymą, virtualių parodų rengimą, diskutavo apie istorinės atminties įprasminimą.
Už galimybę tobulinti ir gilinti žinias apie kultūros paveldo tvarkymą ir sklaidą bei individualios stažuotės planą anykštėnės dėkoja Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovei Gretai Kėvelaitienei ir Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vyr. metodininkei Ramunei Greiciūnienei.
Tik dalindamiesi patirtimi, draugaudami ir bendradarbiaudami galime padaryti geriau.
AVB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus informacija
Audronės Berezauskienės nuotraukos
Šaltinis: Nyksciai
