Anykščiai šią vasarą ir vėl taps simboliniu tiltu, jungiančiu gyvenančius čia su svetur išvykusiais – susitikimams, dalijimuisi prisiminimais, idėjomis ir bendrystei. Pasaulio anykštėnų bendrija, jau tris dešimtmečius puoselėjanti šią tradiciją, kviečia į 11-ąjį suvažiavimą, kuris liepos 25–26 dienomis suburs kraštiečius iš viso pasaulio.
Kaip išsaugoti ryšius?
Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas Tomas Ladiga pasakoja, kad Anykštėnų suvažiavimo tradiciją palaiko žmonių vidinis poreikis ir meilė gimtinei: „Tai buvo nepriklausomybės atgavimo pradžia, žmonės jautė stiprų norą susiburti, atkurti ryšį su gimtine, tarme, kultūra. Ir šis poreikis niekur nedingo – todėl šiandien galime džiaugtis jau 11-uoju suvažiavimu.“
Jam antrina bendrijos veiklos koordinatorius Julius Jakubėnas, pabrėždamas, kad šios iniciatyvos ištakos siekia laikus, kai žodis „diaspora“ dar nebuvo paplitęs: „Kai prieš 33 metus buvo įkurta bendrija, pradėjome megzti ryšius su į užsienį išvykusiais anykštėnais, ir jie iki šiol – vedini pagarbos ir meilės gimtinei – kas trejus metus sugrįžta į Anykščius, kad pabūtų kartu ir sustiprintų tai, kas mus jungia. Štai kur slypi mūsų stiprybė – ryšiai nenutrūko iki pat dabar.“
Anykštėnų tradicija, anot organizatorių, yra realus pavyzdys, kaip pilietinė iniciatyva gali virsti ilgalaikiu, prasmingu bendruomenės darbu. „Per suvažiavimus ne kartą gimė ir Anykščių ateities viziją formuojantys dokumentai, tarp jų – 2022 metais pasirašytas urbanistinis memorandumas, kuriuo apibrėžti miesto plėtros principai. Pasaulio anykštėnų bendrija yra tarsi Anykščių atspindys – ji vienija tiek čia gyvenančius, tiek į pasaulį išvykusius miestiečius. Žmonės kuria miesto veidą ir tapatybę“, – apibendrina J. Jakubėnas.
Kai atstumas nesvarbus
Šiais metai Anykščiai vėl taps susitikimų vieta tiems, kurie išsibarstę po pasaulį, bet visada išlaiko ryšį su savo kraštu. Penktadienį renginys prasidės forumu „Suprojektuokime tiltą namo“, vakare vyks šventės atidarymo ceremonija su vėliavos pakėlimu, garbės piliečio pristatymu ir koncertu. Šeštadienį laukia interaktyvios ekspozicijos „Tiltai namo“ atvėrimas ir iškilmingas suvažiavimas Koplyčioje – Pasaulio anykštėnų kūrybos centre.
Šių metų forumo tema simboliškai skirta tiltams – tiems, kurie jungia čia gyvenančius ir išvykusius anykštėnus, užtikrina nenutrūkstančius kultūrinius, verslo ir žmogiškus ryšius. „Tiltas namo reiškia, kad, nepaisant atstumo ir geografinės savo gyvenimo vietos, galime būti kartu ir kurti naudą tiek čia gyvenantiems, tiek tiems, kurie laikinai ar ilgam gyvena svetur“, – sako J. Jakubėnas.
Anykštėniškas identitetas – tiltai tarp krantų ir žmonių
Bendrijos pirmininkas T. Ladiga didžiuojasi tuo, kad Anykščiai visada turėjo savo ypatingą tapatybę, kurią formuoja Šventosios upė, šilelis, dvasinės vertybės, įkvėptos poetų, rašytojų ir menininkų, taip pat tradiciniai papročiai, tautiniai drabužiai, patiekalai ir kalba. Visą šį unikalų kultūrinį pagrindą anykštėnai stengiasi ir puoselėti, ir perduoti toliau.
Šis paveldas, pasak jo, ir šiandien išlieka kertiniu anykštėnų ryšio su gimtine pagrindu. Žmones vis dar stipriai jungia noras išsaugoti savo kalbą, tarmę, kultūrą ir tradicijas, kurios branginamos, nes yra sunkiai sukuriamos, ir labai lengvai sunaikinamos: „Tiltas čia suvokiamas ne kaip skiriamoji, o kaip jungiamoji konstrukcija – jis sujungia ne tik upės krantus, bet ir skirtingus žmonių požiūrius bei patirtis.“
Bendrijos koordinatorius J. Jakubėnas irgi pabrėžia ryšių su svetur išvykusiais anykštėnais svarbą: „Norime parodyti, kad žmonės, kurie laikinai ar ilgam išvyko, nėra mūsų prarasti – ryšiai su jais yra vertingi ir būtini. Tie tiltai – tai ir kultūrinės, ir verslo, ir dvasinės jungtys, kurių galimybės priklauso tik nuo mūsų noro ir iniciatyvos. Kai žmonės susiburia, galima sukurti daug daugiau nei laukiant sprendimų iš šalies.“
Anykštiečių suvažiavimo organizatoriai tiki, kad išlaikyti anykštėnišką tapatybę svarbu kiekvienam čia atvykstančiam. „Kad ir kur būtume – Lietuvoje ar svetur – svarbu išlaikyti savo anykštietišką identitetą, kad mūsų gimtinė ir tėvynė liktų tarp vertingiausių dalykų. Norisi, kad anykštėnas visada turėtų gerą vardą kaip doras, sąžiningas, darbštus žmogus“, – apibendrina T. Ladiga.
Julija Leimonė
rpt
Šaltinis: Nyksciai
