Nors apie 40 proc. atvejų nustatoma vyresniems nei 60 m. amžiaus asmenims, pastebima, kad šis sindromas diagnozuojamas vis jaunesniems.
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Jūratė Zupkauskienė sako, kad siekiant išvengti metabolinio sindromo ar sumažinti jo sukeliamų komplikacijų riziką, svarbi ankstyva rizikos veiksnių diagnostika ir jų valdymas.
„Metabolinis sindromas yra rizikos veiksnių kompleksas, apimantis padidėjusį kraujospūdį, sutrikusią gliukozės ir cholesterolio apykaitą bei pilvinio tipo nutukimą.
Jis pripažintas vienu didžiausių kardiometabolinę riziką didinančių sveikatos sutrikimų, o dėl greito gyvenimo tempo, nesubalansuotos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo yra vis dažniau nustatomas visose amžiaus grupėse, net ir jaunesniems nei 30 m. amžiaus asmenims“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?
Metabolinio sindromo vystymąsi lemia tiek genetiniai, tiek gyvensenos veiksniai, ypač netinkama mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas. PSO duomenimis, visų amžiaus grupių suaugusiesiems svarbus bent 150 min./sav. vidutinio intensyvumo arba bent 75 min./sav. didelio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas ar skirtingo intensyvumo aerobinių treniruočių derinys. Taip pat naudinga bent 2 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančias jėgos treniruotes.
„Kita didelė visuomenės sveikatos problema yra netinkama mityba, kai žmogus suvartoja per daug sočiųjų riebalų, transriebalų ir angliavandenių, nes organizmas pasisavina per daug kalorijų ir per mažai skaidulinių ir kitų sveikatai naudingų medžiagų.
Vien dėl netinkamos mitybos ženkliai išauga daugumos lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių susirgimų, rizika“, – pabrėžia gydytoja kardiologė.
Dr. J. Zupkauskienė pratęsia, kad nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama mityba padidina visceralinių (pilvinės srities) riebalų kiekį, o pilvinio tipo nutukimas ypač didina kardiometabolinę riziką.
Šios kūno srities riebalai skatina uždegiminius procesus, hormoninę aktyvaciją organizme, atsparumą insulinui. Tokiu būdu sutrikdoma gliukozės ir cholesterolio apykaita, kuri ir sukelia metabolinį sindromą.
Pagrindiniai simptomai
Metabolinis sindromas, ypač pačioje pradžioje, gali nesukelti akivaizdžių organizmo pokyčių ar simptomų, tačiau pažvelgus atidžiau, galima pastebėti padidėjusį kūno svorį, liemens apimtį.
Jei jau ilgesnį laiką žmogaus gliukozės kiekis kraujyje yra padidėjęs, kartais pastebimi cukriniam diabetui būdingi požymiai, tokie kaip troškulys ir padažnėjęs šlapinimasis, nuovargis. Vienu iš metabolinio sindromo simptomų dažnai yra laikomas ir padidėjęs kraujospūdis.
„Jei žmogus yra nutukęs ar turi antsvorio, ypač didesnį riebalų kiekį pilvinėje srityje, ir padidėjusį kraujospūdį, galima įtarti metabolinį sindromą ir tokiu atveju naudinga apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl pradinio ištyrimo.
Jis atliekamas išmatuojant arterinį kraujospūdį, vertinant kūno svorį, liemens apimtį, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą (lipidogramą).
Metabolinį sindromą turinčiam asmeniui verta apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kuris detaliau įvertins, ar tinkamai koreguojami rizikos veiksniai, atlikdamas širdies ir miego arterijų ultragarsinį tyrimą, papildomus kraujo tyrimus, esant poreikiui, paskirs gydymą“, – sako gydytoja kardiologė.
Metabolinis sindromas įprastai diagnozuojamas, kai yra nustatomi bent 3 iš 5 kriterijų:
padidėjęs kraujospūdis: sistolinis ≥130 mmHg ir/arba diastolinis ≥85 mmHg;
gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥5,6 mmol/L;
trigliceridų koncentracija kraujyje ≥1,7 mmol/L;
didelio tankio lipoproteinų (DTL) „gerojo“ cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimas: vyrams 1,03 mmol/L, moterims 1,29 mmol/L;
padidėjusi liemens apimtis: vyrams ≥102 cm, moterims ≥88 cm.
Negydant metabolinį sindromą sukeliančių sveikatos sutrikimų, dažniausiai išsivysto 2 tipo cukrinis diabetas, o padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje lemia aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos atsiradimą, kuri gali komplikuotis į miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą.
Atsiradusios cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų sąlygotos komplikacijos ženkliai prisideda prie neįgalumo ir gyvenimo kokybės pablogėjimo.
Kaip metabolinis sindromas gydomas?
Metabolinis sindromas dažniausiai gydomas koreguojant gyvensenos įpročius: netinkamą mitybą ir mažą fizinį aktyvumą.
Pacientams labai naudinga Viduržemio jūros regiono dieta, kuri remiasi dideliu vaisių ir daržovių suvartojimu, taip pat alyvuogių aliejaus, žuvies ir kitų jūros gėrybių vartojimu.
Ši dieta pasižymi mažu sočiųjų riebalų, transriebalų, angliavandenių ir druskos suvartojimu. Toks mitybos pakeitimas leidžia sumažinti kūno svorį, gliukozės kiekį kraujyje, koreguoti cholesterolio apykaitą bei kraujospūdį. Teigiami kūno svorio pokyčiai leidžia mažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką ir bent 7 proc. – atsparumą insulinui.
„Siekiant gydyti metabolinį sindromą, svarbus ir didesnis fizinis aktyvumas, tam skiriant laiko bent 30 minučių kasdien. Tai didina jautrumą insulinui, mažina gliukozės ir trigliceridų kiekį kraujyje, didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei mažina kraujospūdį.
Kai gyvensenos pokyčių neužtenka ar yra ryškių metabolinį sindromą sukeliančių sveikatos sutrikimų, gydytojas papildomai skiria ir medikamentinį gydymą“, – dalinasi Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. J. Zupkauskienė.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams.
Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2024 m. gruodį atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
