Išsikeliame sąlygas: jei nespėsiu atiduoti darbų iki numatytos datos, jokio koncerto savaitgalį; jei nepraleisiu nė vienos treniruotės šį mėnesį, apsilankysiu mėgstamiausioje kepyklėlėje. Tam tikrų veiksmų atlikimas už apdovanojimą dar negarantuoja, kad geras įprotis pagaliau susiformuos. Yra pavojus įprasti atlikti reikiamus veiksmus tik už saldainiuką.
Reikia labai atsargiai naudotis apdovanojimų sistema, kai bandome suformuoti įprotį! Kodėl? Apdovanoti save už naujo įpročio laikymąsi – skamba protingai, bet yra daug niuansų.
1. Paplitęs apdovanojimo metodas – pats tikslo pasiekimas. Šis apdovanojimas reiškia finišo tiesiąją, veiksmo pabaigą.
Vos tik sustojame, tenka pradėti iš naujo, o tai gerokai sunkiau, nei startuoti pirmą kartą.
Kuo didesnis tikslas, tuo didesnė finalo reikšmė, tuo daugiau jėgų prireiks pradėti iš naujo.
Jūs galite sutrukdyti įpročio formavimosi procesui, jeigu sieksite nustatyto tikslo turėdami motyvacijos tik tam tikrai laiko atkarpai. Ir dar – kas kartą pradėdami iš naujo, vos tik finišo tiesioji bus pasiekta.
Nubėgti maratoną, atsisakyti cukraus per pasninką, trisdešimties dienų jogos iššūkis: vos tik pasiekiame nustatyto tikslo ir gauname iš to kylantį pasitenkinimą, po truputį pamirštame elgesio modelį, kurį norėjome padaryti savo įpročiu.
Be to, pasiekę sėkmės, neretai iš viso nustojame judėti į priekį.
2. Apdovanojimai verčia mus priimti sprendimus: ar nusipelniau apdovanojimo?
Įpročiai įkrauna energijos ir išlaisvina sąmonę nuo savikontrolės kančių, sunkių sprendimų, prokrastinacijos. Mes neapdovanojame savęs už tai, kad rytais valomės dantis. Ir mums nereikia savęs klausti: „Ar pakankamai ilgai valiau dantis, kad galėčiau tikėtis apdovanojimo?“ Mes tiesiog valomės dantis.
Kai reikia nuspręsti, ar nusipelnėme apdovanojimo, įsijungia sudėtingas sprendimo priėmimo procesas. Tai jau ne automatinis elgesys. Ir kaskart, kai mums tenka rinkis, atsiranda pavojus priimti neteisingą sprendimą.
3. Tai sukuria landą.
Galima pagalvoti: jeigu susilaikysiu nuo apdovanojimo, galiu neatlikti ir pačios užduoties.
4. Tai formuoja nusistatymą: atliksime tam tikrus veiksmus tik už apdovanojimą.
Apdovanojimas – išorinė motyvacija. Tai rodiklis, kad mums neužtenka vidinio polėkio. Mes norime, bet negrojame gitara, nes po kiekvienų pratybų žadėjome sau buteliuką alaus. Tai labai arti pavojingos linijos…
5. Apdovanojimas priverčia susieti veiksmą su kančiomis ir sunkumais.
Kodėl dar jums reikia apdovanojimo? Kažkas treniruojasi, kad gautų papildomų premijų darbe. O kažkas treniruojasi ir be to. Kaip galvojate, kuris iš jų praėjus metams nemes treniruočių?
Be to, mes dažnai renkamės klaidingus apdovanojimus. Draugas man papasakojo: „Tada, kai numesiu 5 kilogramus, suvalgysiu didelį šokoladinio torto gabalą.“
Koks apdovanojimo tipas yra naudingas? Tas, kuris įtvirtina įprotį. Daug laiko skiriate jogai? Išleiskite pinigus naujam kilimėliui. Kiekvieną dieną gaminatės maistą į darbą? Nusipirkite brangų peilių rinkinį.
Viena bendrovė parengė protingą politiką: bet kuris bendrovės sporto salėje bent 75 kartus per metus apsilankęs darbuotojas bus apdovanotas… nemokama kitų metų naryste. Apdovanojus už treniruotes, bus dar daugiau treniruočių.
Kaip galite matyti, apdovanojimų sistema labiau apsunkina, o ne palengvina naujo įpročio formavimosi procesą.
