„Ar vyks tranzitas per Klaipėdos uostą, priklauso nuo to, ar bankai leis atsiskaitymus. JAV sankcijos negalioja Lietuvos juridiniams asmenims ir jos priklauso nuo finansinių įstaigų. Jeigu už paslaugas Lietuvoje nebus įmanoma atsiskaityti, jos nebus teikiamos.
Dėl kitų sankcijų galimi du variantai: sankcijų stiprinimas ir griežtesnis jų išaiškinimas, kad neliktų jokių pilkųjų zonų, dėl kurių vyktų daug diskusijų.
Sankcijos nėra įvestos vien dėl sankcijų.
Baltarusijos režimui tereikia pakeisit savo elgesį migracijos, žmogaus teisių ir kt. atžvilgiu ir tranzitas, kuris vyko, prekyba tarp mūsų šalių galės tęstis”, – penktadienį Klaipėdoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Paklaustas, ko tikimasi Klaipėdos uoste gruodį, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika atsakė: „Stebime situaciją.
Gruodį gali būti tam tikras žymus krovinių srauto kritimas, bet manau, iš pat pradžių gal tokio ir nebus, nes tam tikras krovinio srautas yra kaupiamas.
Be to, dar yra galiojančios sutartys.
Negaliu pasakyti, kad uosto krovos kompanijos turi planą, kaip galėtų visiškai pakeisti prarastus krovinius, bet visos tokiems netikėtumams ruošiasi.”
Eksportas į Kiniją stoja Dėl situacijos su Kinija susisiekimo ministras M. Skuodis tikisi, kad vis dėlto sveikas protas nugalės. Pasak jo, vienas dalykas politiniai pareiškimai, kurie stebina, ir kitas – santykiai tarp juridinių asmenų ir verslų.
„Klaipėdos uosto įmonės, konteinerių terminalai, kuriuose yra pagrindinis kiniškų krovinių srautas, stebi situacija.
Šiuo metu yra sumažėjęs eksportas iš Lietuvos į Kiniją, praktiškai jis stoja. Kiniškų prekių ir krovinių eksportas iš Kinijos arba importas į Lietuvą nėra sustojęs.
Kol kas negirdime, kad būtų imtasi kokių nors priemonių, stabdyti tuos krovinius. Galbūt procesas yra šiek tiek inertiškas ir tai mes sužinosime šiek tiek vėliau, nes tam tikri kroviniai, kurie išsiunčiami iš Kinijos, Lietuvą pasiekia po kelių mėnesių”, – sakė V. Šileika.
Pasak jo, Lietuvos eksportas į Kiniją nėra labai ženklus, bet toms įmonėms, kurios eksportuoja, Kinijos rinka yra svarbi.
V. Šileikos teigimu, labai apytikriais apskaičiavimais, visame konteinerių sraute, kuris eina per Klaipėdos uostą, konteineriai su kiniškomis prekėmis gali sudaryti apie 30-40 proc. Eksportuojamoji dalis į Kiniją galbūt sudarytų 5 proc.
Viena iš pagrindinių eksportuojamų žaliavinių prekių yra mediena, be to, į Kiniją eksportuojami tam tikri maisto produktai.
Galėtų padėti ES Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, nuo šių metų pradžios tam tikros sankcijos jau pritaikytos devynioms „Belneftekhim” įmonėms ir Klaipėdos uostas neteko baltarusiškų naftos produktų krovinių.
Jo manymu, bus netenkama nemažo krovinių srauto, mat baltarusiški kroviniai sudaro apie 30 proc., visos Klaipėdos uosto krovos apyvartos.
„Dabar mes turime koncentruoti dėmesį į tai, kaip kompensuoti prarastus krovinius. 30 proc. kompensuoti per tokį trumpą laiką tiesiog neįmanoma.
Bet šių metų dešimties mėnesių Klaipėdos uosto krovos rezultatas yra tik 4 proc. mažesnis, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Ir toliau ieškome įvairių būdų ir variantų, kaip į uostą pritraukti krovinius. Susisiekimo ministerija supranta situaciją ir rūpinasi, kad į Klaipėdos uostą būtų toliau investuojama”, – sako Uosto direkcijos vadovas.
Kai kurios uosto įmonės turės reikšmingų praradimų arba jų jau turi ir pačios ieško variantų kaip juos kompensuoti.
A. Latako manymu, Europos Sąjunga (ES) turėtų pagalvoti, kaip padėti Lietuvai susiklosčius tokioms aplinkybėms.
Jis neatmetė galimybės, kad į Klaipėdos uostą gali būti nukreipti tam tikri kroviniai vien dėl to, kad būtų padėta jam šioje situacijoje.
