Vienas iš nedaugelio iki mūsų dienų išlikusių minėtą istorijos tarpsnį atspindinčių objektų – buvęs menininkų mecenato, globėjo Hermanno Blodės viešbutis (dabar – „Nidos banga“) Skruzdynėje, kuriame kelis dešimtmečius veikė simbolinė, prieškario dailininkams skirta ekspozicija.
Tačiau jos šiemet nebeliko, o ekskursijas po Nidą vedę gidai rasdavę užrakintas duris, todėl ėmė būgštauti, kad pasikeitus viešbučio savininkams bus sunaikintas ir vienintelis Nidoje dailininkų kolonijai skirtas turistinis objektas, savotiška memorialinė erdvė.
Vis dėlto „Vakarų ekspresas“ išsiaiškino, kad naujieji „Nidos bangos“ savininkai ne tik neketina atsisakyti dailininkų istorinio šleifo, bet ir žada dar labiau išvystyti šią temą.
Išgąsdino tuštuma Ant buvusio 1867 m. pastatyto ir pokariu rekonstruoto H. Blodės (jis palaidotas Nidos kapinaitėse) viešbučio fasado išdidžiai kabo medinė lenta su išraižyta informacija, jog šiame pastate 1867-1944 m. lankėsi ir kūrė žymūs dailininkai (daugiausia – vokiečių ekspresionistai), rašytojai, poetai ir muzikai. Šiame viešbutyje buvo apsistojusios ir tokios įžymybės kaip psichoanalizės tėvu vadinamas Sigmundas Freudas, rašytojas Hermannas Sudermannas, vasarą lankydavosi Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas ir kt.
„Vakarų ekspresui“ nuo 2010 m. Neringoje leidžiamo kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer pasakojo, jog buvo priblokšta šią vasarą radusi užrakintas duris į H. Blodės viešbučio muziejuką. Jis įrengtas dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje H. Blodės žento, žymaus ekspresionisto ir viešbučio paveldėtojo Ernsto Mollenhauerio dukters Majos Ehlermann Mollenhauer (1925-2012 m.) iniciatyva.
„Ji buvo ir H. Blodės anūkė, todėl labai rūpinosi senelio viešbučio istorija, būtent – jame rezidavusių dailininkų, menininkų istorine atmintimi. Viename iš viešbučio kambarėlių įrengta nedidelė ekspozicija su žymiausių tapytojų reprodukcijomis, žymių svečių nuotraukų kopijomis, labai vertinga svečių knyga, kurioje atsiminimus paliko prieškariu viešbutyje dirbę žmonės, dailininkų giminaičiai.
Tai buvo simbolinė vieta, kurioje galėjai papasakoti apie Nidos dailininkų kolonijos fenomeną, jo reikšmę visai Kuršių nerijai. Tačiau vasarą išvydome, kad lentelė apie muziejuką kabo, o patalpos – užrakintos, jose – tuščia, ekspozicijos – nebelikę. Labai susirūpinome, nes netekome vieno iš lankytinų ir labai svarbią reikšmę turinčių objektų“, – pasakojo ji.
Svarbus ne tik dailininkų atminimas, bet ir paties E. Mollenhauerio indėlis puoselėjant pirmiausia Nidos kultūrinį gyvenimą, išsaugant tradicijas, buriant veiklius žmones.
„Man skauda širdį, kad dailininkų kolonijos istorija Nidoje per mažai aktualizuojama, o dabar dar ir vienintelė istorinė vieta uždaryta. Koks tos ekspozicijos likimas, ar ta erdvė apskritai išliks, ar bus paversta apartamentais, viešbučio dalimi, nežinome“, – teigė žurnalistė.
Paaiškėjo, kad prieš parduodami viešbutį naujiesiems savininkams prieš tai buvusieji visą ekspozicijos medžiagą perdavė BĮ Neringos muziejams. Šios įstaigos vadovė dr. Lina Motuzienė „Vakarų ekspresui“ teigė, jog su naujaisiais savininkais jau vedamos derybos dėl ekspozicijos sugrąžinimo, kelerių metų sutarties pasirašymo.
„Mes norėtumėme, kad tame viešbutyje ekspozicija ir toliau veiktų, nes Kuršių nerijos, Nidos istorija besidomintiems žmonėms dailininkų kolonijos istorinis etapas – vienas svarbiausių. Jis susijęs su visoje Europoje vykusiu dailininkų judėjimu, kurio paveldas iki šiol saugomas, vertinamas, globojamas tarptautinės organizacijos “EuroArt”, – teigė ji.
Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis „Vakarų ekspresui“ teigė, jog politikai svarstytų galimybę ateityje net išpirkti keliasdešimties kvadratinių metrų kambarį.
„Ne tik dailininkų reprodukcijas rodyti, bet ir meninius filmus. Žinoma, tai – privati nuosavybė, bet tikimės, kad savininkai ras būdų nenumarinti dailininkų istorinės atminties. Ten gali būti ir kavinukė, bet menininkų kolonijos atspindžiai negali pradingti iš viešbučio, kuris buvo tapęs pagrindine jų susibūrimų vieta, o H. Blodė – tikru dailininkų globėju“, – teigė vicemeras.
