Nors rugsėjį prasidėjęs mokinių testavimas greitaisiais antigenų testais, kuriems tuo metu pritarė tik 48 proc. tėvų, iš pradžių sukėlė itin daug nerimo ir dar daugiau klausimų, tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Mokinių testavimui pritaria vis daugiau tėvų, o per savaitę Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras atlieka daugiau nei 15 tūkst. greitųjų antigenų testų.
„Pačioje pradžioje tikrai buvo daug mažiau besitestuojančių vaikų, tėveliai tikriausiai laukė to momento, kai tai iš tikrųjų bus būtina, nes tuomet arba testuojiesi, arba lieki namuose, nors ir ne tavo testas teigiamas. Tada pradėjo testuotis daugelis vaikų, ir bent jau pradinių klasių vaikai į testavimą žiūri kaip į savotišką žaidimą“, – pasakojo asociacijos „Vakarų Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkė Laura Tarozienė.
Pašnekovės teigimu, mokiniams didesnė baimė kyla, kai greitojo antigeno testo rezultatas būna teigiamas. Tuomet vaikas turi atlikti PGR testą mobiliajame punkte, dėl ko mokiniai jaučia nerimą.
„Praėjusią savaitę Klaipėdoje mokiniams buvo atlikta apie 15 tūkst. testų, tarp kurių 15 atsakymų buvo teigiami. 10 mokinių atliko tikslinamąjį PGR testą mobiliajame punkte ir 9 iš jų jis buvo teigiamas“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.
Iš viso šiuo metu serga 17 pedagogų, 7 darbuotojai ir 141 mokinys. Po kontakto su COVID-19 sergančiaisiais 24 klasės iš 14 skirtingų mokyklų testuojasi kas dvi dienas – t. y. testus kas dvi dienas atlieka 667 mokiniai.
„Tokių, kurie nesutiko testuotis kas dvi dienas ir pasirinko saviizoliaciją, yra 51. O dvi klasės iš 2 mokyklų yra izoliuotos ir mokosi nuotoliniu būdu dėl susirgusių mokytojų. Taip pat ikimokyklinio ugdymo įstaigose serga 11 pedagogų, 11 kitų darbuotojų ir 13 vaikų“, – apie užsikrėtimo koronavirusu atvejus pasakojo J. Grubliauskienė.
Taip pat dėl COVID-19 susirgusių virtuvės darbuotojų praėjusį pirmadienį dviem savaitėms duris užvėrė Klaipėdos lopšelis-darželis „Aitvarėlis“.
Nepritaria kaukių dėvėjimui Vyriausybei priėmus sprendimą, jog nuo gruodžio 1 dienos medicininių kaukių dėvėjimas bus privalomas ir pradinių klasių mokiniams, kilo tėvelių pasipiktinimas. L. Tarozienės tikinimu, pradinukams susitvarkyti su kaukėmis yra daug sunkiau.
„Manau, kad mokiniams bus daugiau nepatogumų, nes pradinukams yra sunkiau susitvarkyti su kaukėmis, o iš tikrųjų tos naudos negalime pamatuoti. Žinant pradinukų įpročius, tai jie ir nesusitvarko, ir užmiršta ar ne taip užsideda. Tėvams tikrai kyla nerimo dėl privalomo kaukių dėvėjimo pradinių klasių mokiniams, nes tai vaikus apsunkina, o nauda sunkiai pamatuojama“, – samprotavo L. Tarozienė.
Apie privalomą kaukių dėvėjimą pradinių klasių mokiniams pasiteiravus NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus Raimundo Grigaliūno, jis tikino, jog reikia vadovautis tuo metu galiojančiais teisės aktais, ir sakė manantis, jog nuo apsauginių veido kaukių blogiau tikrai nebus. Jis taip pat pridūrė, kad reikia kaukes teisingai dėvėti, iš pakabintų po kaklu kaukių – jokios naudos.
„Sirgti gali visi, pradinukai taip pat, jie gali būti ir nešiotojai, besimptomiai atvejai, užkrėsti tėvus ar senelius, tad manome, jog kaukių nešiojimas nepakenks. Tačiau taip pat turi būti atliekamas visas kompleksas veiksmų: kaukių dėvėjimas, rankų plovimas, dezinfekavimas, patalpų vėdinimas, srautų valdymas ir pan.“, – dėstė R. Grigaliūnas.
Anot pašnekovo, ugdymo įstaigos turi suprasti, jog vėdinti patalpas be galo svarbu.
„Labai svarbu yra vėdinti patalpas, kad 10-15 minučių patalpoje nebūtų vaikų, būtų padaromas skersvėjis. Kad kelias minutes patalpoje bus vėsoka, nieko baisaus, jos vėl įšils, tačiau tai, ką patalpoje sėdintys vaikai prikvėpavo, yra juk daugybė virusų, plintančių oro lašeliniu būdu, ne tik koronavirusas, bus išvėdinta, tad ventiliacija yra be galo svarbu“, – apie patalpų vėdinimo svarbą kalbėjo R. Grigaliūnas.
Nors, pasak R. Grigaliūno, protrūkių skaičius Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose šiuo metu yra šiek tiek mažesnis nei praėjusią savaitę, tačiau vis dar išlieka gana didelis, o daryti išvadas dar per anksti.
Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose ir darželiuose šiuo metu fiksuojami 9 nauji COVID-19 protrūkiai. „Gali protrūkių daugėti dėl vaikų sugrįžimo iš atostogų, bendravimo, o galbūt ne visur yra laikomasi srautų valdymo taisyklių, galbūt ne visur dėvimos kaukės, tačiau išvadas daryti dar anksti“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento direktorius.
Trūksta informacijos Asociacijos „Vakarų Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkė pasakojo, jog pandeminiai mokslo metai kelia daug nerimo ir sunkumų ne tik mokiniams, bet ir jų tėveliams. O nuolat pasirodanti informacija apie vienokius ar kitokius planuojamus pokyčius ir reikalavimus ugdymo įstaigose kartais sukelia net pyktį.
„Turėdamas vaikų visada planuoji, kaip, kada ir ką darysi, o tokie staigūs sprendimai, kai tėvų pasirinkimai dažniausiai priklauso nuo darbdavių, yra sutinkami nepalankiai. Tėveliai jau smarkiai reagavo į Vyriausybės sprendimą pailginti mokinių atostogas ir kaip reikės viską daryti. Tokių staigių ir nepamatuotų sprendimų, iš kurių vėliau išplaukia teisingesni sprendimai, tėvai labiausiai bijo“, – dėstė L. Tarozienė.
Pasak pašnekovės, labiausiai tėveliai ir mokiniai nelaukia ir nenori nuotolinio ugdymo. Prisitaikę ir pripratę prie šiuo metu esamų taisyklių, testavimo, vaikai džiaugiasi galėdami lankyti pamokas ir gyvai bendrauti su bendraklasiais bei mokytojais.
Taip pat pridūrė, kad kartais iš mokyklų administracijų gaunama informacija būna gana skurdi, tad dažnai informaciją tėveliai perduoda vieni kitiems.
„Esame pastebėję, kad informacijos gauname per mažai. Net apie klasėje nustatytus teigiamus atvejus mes dažniausiai sužinome iš pačių tėvų. Iš mokyklos administracijos pranešimas buvo tik nustačius pirmąjį atvejį. Viskas yra tvarkoma ir derinama tiesiogiai su šeima
Žinant, kad infekcija labai sparčiai plinta, tikrai norėtųsi žinoti, kad rado COVID-19 atvejį. Turėtų informuoti, kad kiti vaikai niekur nevažiuotų, nesilankytų pas senelius”, – tikino L. Tarozienė.
Šventinė nuotaika dar nejaučiama Artėjančių gražiausių metų švenčių nuotaika, pasak L. Tarozienės, mokyklų dar nepasiekė ir nėra aišku, kaip mokyklose vyks šventės. Tikėtina, jog didelių renginių ar karnavalų dėl COVID-19 pandemijos nevyks.
„Apie Kalėdas ir dovanas jau šiek tiek mokyklose kalbama, tačiau tikriausiai viskas pasibaigs švente klasėje ir apsikeitimu dovanėlėmis, minimaliai, be jokių karnavalų ar renginių“, – svarstė L. Tarozienė.
Artėjančių švenčių nuotaiką kai kuriems tėveliams apkartino ir Vyriausybės priimtas sprendimas, jog nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus privalomas ir vaikams nuo 12 metų. Tiesa, ugdymo procesui galimybių pasas jokios įtakos neturės, tačiau neturint galimybių paso bus ribojamos kai kurios laisvalaikio veiklos ar patekimas į tam tikras vietas, prekybos centrus.
„Visi žinome, kad norėdami gauti galimybių pasą turime atlikti tam tikrus veiksmus, tai yra arba pasiskiepyti, arba atlikti testą. Žinome, kad dalis lietuvių yra skeptiški skiepų atžvilgiu, o apie vaikų skiepijimą nėra net kalbos. Žinoma, kai galimybių pasas bus privalomas, tikrai bus didelis tėvų nepasitenkinimas, nes šeimų laisvalaikis bus labai labai apribotas“, – tikino L. Tarozienė.
