Sako, kai koalas užpuola plėšrūnai, jos tik dengia akis ir verkia. Mūsų mamos nusiavė batus ir stojo ant grindinio basos. Plėšrūnų, aišku, ašaros nesustabdo, kaip ir motinų akcija. Beje, jų, skirtingai negu peraugusio mažumų mamos vaiko, neatėjo palaikyti nė vienas signataras, pramogų, meno ar politikos „šviesulys“.
Taigi, atėmusi dalį teisių iš suaugusiųjų, vyriausybė ėmėsi vaikų. Prieš metus gulę kryžiumi ir melagienomis vadinę žinias, kas skiepys vaikus, dabar ministras pareiškia, kad jų neskiepyti – tai „leisti vaikams žaisti su sprogmenimis“. Per dvejus metus Lietuvoje nuo kovido amžiaus grupėje iki 19 metų nemirė nė vienas asmuo. Tai kas nusprendė pažaisti su sprogmenimis?
Vaikai be biopaso – jokių jums pramogų. Kol kas tik nuo 12-os, tačiau klystate, jei manote, kad tuo viskas pasibaigs.
Telefoniniai sukčiai žada prizus, jei asmuo sumokės dalį, tačiau kai sumoka – kelia kitas sąlygą, kol maustomasis atsitokėja. Visas pandemijos valdymas man tokį modelįir primena – tik viena doze ir laisvę, tik dvi dozės, tik nuo 16-os, tik – nuo 12-os, tik trečioji dozė – ir laisvė. O toliau? Toliau – vaikai nuo 5 metų? Bet laisvės nebus, kai jau atsisakė žmonės dalies savo laisvių. Laisvė nėra prekė vyriausybės rankose, o mes nesame pirkėjai.
Ši Vyriausybė neklauso nieko – štai tik pagal nuotrupas aiškėja, kad žada reorganizuoti Anykščių ligoninę iki slaugos ir dienos centro. Sako, čia tik gandai, nėra ko panikuoti. Manau, bus per vėlai protestuoti ir apie tai kalbėti, kai jau atsiras konkretūs nutarimai. Tas pats su mokyklomis – buvo numatyta, kad Anykščių rajone po dvejų metų nebeliks daugumos mokyklų, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija jau pratina prie minties, kad tai bus kitąmet. Rajono ateitis nekokia – mokyklas uždarinės, sveikatos įstaigas nureformuos, kas liks? Kultūra? Bet ir ją galima greitai sugriauti iki pašaknų.
O kalbant apie vaikų skiepijimą – skiepai ir GP turi mažai ką bendro su pandemijos valdymu. Kam dar neaišku, pažiūrėkite, kaip Latvijoje neskiepytiems deputatams uždraudė balsuoti nuotoliniu būdu. Esminis žodis „neskiepytas“. Ir pas mus neskiepytiems Konstitucija teisių nebeužtikrina, o paskiepytiems – Konstitucija galioja tik 7 mėnesius. Šita tragikomedija – tik priemonė priversti visuomenę paklusti. Ir kad vieni piliečiai kontroliuotų kitus. Juk į kavines, parduotuves ne Dulkys neleidžia, ne Bilotaitė baudas išrašinėja už tariamus pažeidimus. Ir jiems nerūpi, kad išmestas iš visuomeninio gyvenimo žmogus atpras lankyti tas pačias kavines ir koncertus, o nuostolius dabar patiria ir vėliau patirs tie, kurie neįsileidžia pagal vyriausybės nurodymą. Nori valdyti pandemiją? Tegu pastovi dieną Šimonytė prie teatro durų ir tegu tikrina GP. Ir tegu vaikų nuo 12-os neįleidžia pati – “Negalima, tau, vaikeli. Buratino nuotykių pažiūrėti ir su Kalėdų seneliu susitikti”. Arba Armonaitė, Bilotaitė tegu porą baudų asmeniškai už pandemijos pažeidimus išrašo, tegu iki galo pajunta valdžios galias. Juk ir Stalinas su Hitleriu asmeniškai nė vieno žmogaus nenugalabijo.
Laipsniškai visuomenė, mano nuomone, ne tik pavergiama, bet ir visi paverčiami kaltais. Jei iš pradžių buvo teigiama, kad dėl pandemijos kalti nesiskiepijantys, kurie nešioja virusus, tai dabar, kai kasdien susirgimų tūkstančiais, jau atsakomybę turi prisiimti ir pasiskiepiję, nes ir jie nešioja virusus. Žodžiu, šalis tapo dideliu ikiteisminiu izoliatoriumi, kur visi kalti ir uždaryti tik be teismo sprendimo. Nekalta tik vyriausybė. O kai visuomenė „nebendradarbiauja“, Šimonytė pareiškia, kad tenka laikytis „botago politikos“. Žinoma, aš gerbiu tuos žmones, kurie turi sadomazochistinių polinkių, kuriems patinka, kai čaižo nugaras, bet aš tokių polinkių neturiu, todėl visų pirma matau tik žmones, kurie atrado save polinkyje į diktatūrą ir prievartą. Išrinkti tarnauti visuomenei, jie įsidrąsino mojuoti botagu, atiminėti teises ir versti nusikaltėliais.
Kvaila galvoti, kad kad toks požiūris yra tik į nesiskiepijančius. Deja, deja… Štai ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad norėdami išvengti mokesčių, gyventojai per metus turi pasikeisti transporto priemones į netaršias. Jie paliko laiko skiepytiems ir neskiepytiems vienodai.
Man kaimynas, vaikas, moteris su skėčiu gatvėje, vyras padavęs ranką, ar skiepytas, ar ne, nėra grėsmė ir nėra nusikaltėlis ir aš taip į žmones nežiūrėsiu, kad ir kiek besistengtų.
Gamtoje yra visokių gyvūnų. Yra koalos, yra ir hienos. Bet aš – su koalomis.
Linas BITVINSKAS
Šaltinis: Nyksciai
