„Jaunimo linijos“ statistika rodo, kad vyrai Lietuvoje emocinės pagalbos kreipiasi dažniau, nei moterys. Tačiau dėl visuomenės suformuotų normų kalbėti apie savo jausmus, juos išreikšti jiems – vis dar sudėtinga. Prie pasaulinio vyrų emocinei ir fizinei sveikatai skatinti skirto judėjimo „Movember“ prisijungusi organizacija „Gentys“ kviečia Lietuvos vyrus atsiverti. „Seni, augink emocinį raumenį“ – iniciatyva, skirta dalintis patirtimis ir atvirai kalbėtis apie asmeninį tobulėjimą.
„Iš visų skambinančiųjų į „Jaunimo liniją“ (apie 40 tūkst. žmonių per metus) vyrai sudaro maždaug 60 proc. Vyrai taip pat dažniau kreipiasi į mus dėl savižudybės rizikos, dažniau ieško emocinės paramos dėl priklausomybių, ypač – alkoholizmo.
Galima pastebėti, kad vyrams dėl socialinių normų ir kitų priežasčių gali būti sunkiau kalbėti apie savo jausmus – neretai jiems tai daryti gali būti baisu, nedrąsu, pritrūkti žodyno“, – teigia „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas, psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Pasak jo, vyrai pagalbos aktyviau kreipiasi visose amžiaus grupėse, išskyrus 21 – 25 m. jaunimą.
„Tačiau daugiausiai sulaukiame skambučių 26 – 50 m. amžiaus grupėje. „Jaunimo linijai“ jau seniai skambina ne tik jaunimas, nes daugelis vyresnių suaugusių žmonių tiesiog neturi kur kreiptis“, – tikina M. Kriščiūnas.
Kviečia vyrus atsiverti
„Movember“ – svarbus judėjimas visame pasaulyje, bet Lietuvoje į jį turime žiūrėti itin rimtai. Nors kasmet keičiamės, vis dėlto turime pripažinti, kad šiandien mūsų visuomenėje įsitikinimas, kad prašyti pagalbos yra silpnumas, vis dar labai gajus. Kaip ir niekuo nepagrįstas manymas, kad vyrai tokio „silpnumo“ negali sau leisti.
Tiesa yra priešinga ir „Movember“ leidžia mums dar kartą tai priimti. Rūpinimasis savo emocine bei fizine sveikata, siekis tobulėti, savęs pažinimas – visa tai daro kiekvieną iš mūsų stipresnius, laimingesnius ir atsparesnius“, – teigia vienas iš vyrams skirtos organizacijos „Gentys“ įkūrėjų psichologas Antanas Grižas.
Su vyrų emocine sveikata susijusi statistika Lietuvoje taip pat vis dar yra kelianti nerimą: vyrai mūsų šalyje vidutiniškai gyvena 9,5 metais trumpiau nei moterys, o pastarąjį dešimtmetį kasmet 500 – 700 vyrų pasirenka savižudybę. Tai – 80 proc. visų savižudybių Lietuvoje.
„Tiesiausias kelias naikinti stigmas – atvirumas. Kaip tik todėl renkamės apie vyrų emocinę sveikatą, būdus jos ieškoti bei savo asmenines istorijas kalbėti viešai, atvirai – taip šimtai mūsų organizacijos vyrų ragina atsiverti, išgirsti savo poreikius ir kitus vyrus“, – teigia A. Grižas.
„Gentys“ šį mėnesį taip pat organizuoja atviras diskusijas, skirtas vyrams: vyrų vidinio darbo seminarą „Intensyvas“ lapkričio 21 d. bei jau įvykusią nuotolinę konferenciją apie pagalbos vyrams teikimą „Ką darysime su vyrais?“ lapkričio 17 d.
„Pokalbis, diskusija, dalinimasis patirtimis – tiesiausias kelias į emocinę pagalbą sau, tobulėjimą. Tuo paremta „Genčių“ veikla – vyrai savo gentyse kalbasi visiškai atvirai bei palaiko vieni kitus. Tačiau tuo pat principu veikia ir kitos emocinei pagalbai skirtos organizacijos: „Jaunimo linija“, „Krizių įveikimo centras“ ir kitos.
Jei pradėsime kalbėtis, šiandien neįveikiamos atrodančios problemos taps kur kas mažesnėmis. Lietuvos vyrams šį kelią vis dar reikia atrasti“, – įsitikinęs A. Grižas.
Asmeninėmis istorijomis dalinasi ir žinomi verslininkai
Savo tobulėjimo keliu dalinasi ir „Gentims“ priklausantys žinomi verslininkai.
Nekilnojamojo turto ekspertas, „REMAX Lietuva“ bei „Untu“ įkūrėjas Žiuljenas Galeckas, daugybę metų praleidęs verslo bendruomenėje, aktyviai dalyvaudamas jos susibūrimuose, verslo klubų veikloje, teigia ieškojęs emocinio pažeidžiamumo, kurį atskleisti galimybę dažnas vyras turi tik šeimos santykyje, tačiau ne tarp kitų vyrų.
„Žinojau, kad man reikia erdvės, aplinkos, bendruomenės, kurioje galėčiau būti visiškai atviras, tikras, toks, kokį save matau pats. Atskleisti šią asmenybės pusę ir ją tobulinti galime mažai kur, nes bendravime – ypač tarp vyrų – dominuoja paviršutiniškos temos, neliečiančios tikrų išgyvenimų, jausmų ar požiūrių“, – sako verslininkas.
Jo teigimu, nors atsiverti nepažįstamų vyrų ratui jam itin sunku nebuvo, daliai genties narių iššūkiu ir mokymosi patirtimi tapo bandymas priimti tokį kito vyro atvirumą: emocijas, ašaras ir abstraktesnę, nei įprasta, diskusiją.
„Vyrai yra racionalūs, konkretūs, jiems reikia faktų. Todėl pirmųjų susitikimų metu daliai mano genties narių tikrai nebuvo suprantamas toks emocionalus saviraiškos būdas, pasirinktas kito vyro. Jis visuomenėje galbūt dažniau yra priskiriamas moterims, bet būtent tokiose situacijose ir išmokstame geriau pažinti save. Šiandien, būdami gentimi jau pusmetį, visi tapome atviresni sau ir aplinkai“, – teigia Ž. Galeckas.
Sėkmingas verslininkas, strategas, aistringas anterprenerystės ambasadorius visose savo veiklose, investuotojas Martynas Kandzeras sako savo vyriškumo paieškas pradėjęs dar prieš dešimtmetį.
„Augau be stiprios vyriškos figūros, į kurią galėčiau lygiuotis – mūsų šeimoje nebuvo tėvo. Natūralu, kad tai skatino ieškoti savo vyriškumo suvokimo užaugus. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo nieko panašaus į „Gentis“, bet jų atitikmenį radau užsienyje – iniciatyvą „ManKind Project“. Prisijungiau prie jų bendruomenės, sudalyvavau keliuose renginiuose, bet labai norėjau panašios bendruomenės Lietuvoje.
Įsipareigojau sau, kad, jei mūsų šalyje atsiras vyrų atvirų pokalbių bendruomenė, prisidėsiu prie jos kaip galėdamas. Todėl, kai tik sužinojau apie kuriamas „Gentis“, iš karto prie jų prisijungiau“, – sako M. Kandzeras.
„Gentims“ šiandien priklauso daugiau nei 300 vyrų, jų ratas nuolat plečiasi, žiemą planuojamos burti naujos vyrų grupės.
Agnė Bileckaitė
Šaltinis: Nyksciai
