Jau iš ankstesnių kelionių žinojau, kad jei Turkijoje pirksi ekskursijas ir keliones iš lietuvių kelionių agentūrų ar viešbutyje, kuriame esi įsikūręs, – permokėsi garantuotai.
Tuo įsitikinau dar kartą.
Miesto centre – konkurentų triukai Pavyzdžiui, perkant kelionę į vieną svarbiausių Turkijos turistinių objektų, 1988 m. įtrauktų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, – Pamukalę, ekskursijos kaina buvo 90 eurų žmogui. Taigi, nusprendėme nesusivilioti šiuo pasiūlymu ir paieškoti vietinių kelionių agentūrų Kušadasio miesto centre.
Pakeliui į Damų paplūdimį, kur aplink daug parduotuvių, kavinių ir restoranų, lauke pastebėjome žmogų, kuris, pasidėjęs reklaminius bukletus ir stendus, siūlė įvairias keliones. Taigi, nusprendėme pasiteirauti, kokia būtų kelionės į Pamukalę kaina.
Jis rodė reklaminius bukletus su gražiomis nuotraukomis, pasakojo, ką mes pamatysime. Šalia kamputyje buvo parašyta, kad suaugusiam žmogui kelionės į Pamukalę kaina – 60 eurų, tačiau jis prie mūsų akių tušinuku nubraukė šiuos skaičius ir parašė 40. Ir dar pridūrė: „Tai speciali kaina tik jums, jei vyksite jau rytoj. Kaip tik turiu porą laisvų vietų.“
Mes mandagiai dar paklausinėjome apie pasiplaukiojimo laivu kainas. Jis teigė mums galįs tai suorganizuoti už 20 eurų žmogui. „Sustosime trijuose nuostabaus grožio paplūdimiuose. Be to, laive įskaičiuoti ir pietūs bei gaivieji gėrimai“, – vilioji mus vietinės turkų kelionių agentūros darbuotojas.
Mandagiai pasakius, kad mes dar pasivaikščiosime paplūdimio pakrante, pasitarsime ir užsuksime vėliau, šis tik šyptelėjo ir pasakė: „Niekur pigiau ir geriau nei pas mus nerasite.“ Tačiau vėliau paaiškėjo, jog jis mus bandė suvilioti, kad tik nepabėgtume.
Už keliolikos metrų mus maloniai pasitiko kitos kelionių agentūros darbuotojas, pasišovė pavaišinti turkiška kava ar arbata ir siūlė tas pačias ekskursijas.
Tiesa, čia ant bukletų kainos buvo panašios (skyrėsi gal 5-10 eurų), tačiau šis pasisiūlė suteikti dideles nuolaidas. Galiausiai po derybų ir šilto pokalbio pavyko rasti kompromisą – kelionę į Pamukalę įsigijome vos už 30 eurų žmogui. Į tai įskaičiuota 2 valandų pasibuvimas SPA viešbučio mineralų jūros baseine, molio voniose ir dar tame pačiame viešbutyje prabangūs pietūs.
„Vėliau grožėsimės Pamukale ir Didžiojo Mendereso slėniu prie senovinio Hierapolio miesto griuvėsių“, – paaiškino ekskursiją pardavęs turkas.
Įdomu ir tai, kad tarp vietinių Turkijos kelionių agentūrų vyksta aršios varžytuvės, tad apie konkurentus galima išgirsti įvairių apkalbų.
„Pažiūrėkite, kokie atsiliepimai apie kelionių agentūrą, kurioje buvote iki ateidami pas mane“, – pamatęs mano rankoje reklaminį konkurentų bukletą ištarė ekskursijų prekeivis. Ir staiga įvedęs į telefoną kažkokį internetinį puslapį, parodė pirmą pasitaikiusį neigiamą atsiliepimą, parašytą rusiškai. Tuoj pat įvedė internete kitus raktinius žodžius ir pademonstravo teigiamą atsiliepimą apie savo firmą.
Mes tik draugiškai šyptelėjome ir pasakėme: „Tikimės, kad ir mes po kelionės parašysime gražų atsiliepimą apie jus.“
Tiesa, kelione į Pamukalę nenusivylėme – atmintyje išliko daug pasakiškų vaizdų ir nepamirštamų įspūdžių.
Nesideri? Pats kaltas… Dar vienas gana kurioziškas nutikimas įvyko kitądien. Bevaikštinėdami pakrante, kur prišvartuoti laivai, susigundėme paplaukioti laivu.
Aplink apstu siūlančiųjų pasiplaukiojimą. Vieni siūlo dienos ekskursiją su laivu bei maitinimu už 30 eurų žmogui, kiti – už 20 eurų. Galiausiai po pokalbio ir derybų pavyko sutarti ekskursiją po 10 eurų žmogui.
Dar pamąsčiau: „Nieko sau Turkijoje kainelės. Atvažiuoja autobusiukas, paima nuo viešbučio, visą dieną plaukioji laivu, dar gauni pietus, gaiviųjų gėrimų, parveža atgal į viešbutį ir už visa tai moki vos 10 eurų. Jei Lietuvoje būtų tokios pasiplaukiojimo laivu kainos, turbūt po Kuršių marias plaukiočiau kiekvieną savaitgalį. Pas mus vien už sotesnius pietus sumokėsi daugiau.”
Kitąryt prieš 9 val. šalia viešbučio jau laukėme autobusiuko, kuris veš mus apie ketvertą kilometrų į minėtą ekskursiją laivu. Žiūrime – lūkuriuoja lietuvaičių porelė, kurią ne kartą pastebėjome savo viešbutyje.
Dar pasiteiravome: „Gal vykstate į ekskursiją laivu?“ Jie palinksėjo galvomis ir paklausė: „Kiek jūs mokėjote?“ Atsakius, kad po 10 eurų žmogui, šie ėmė tvirtinti: „Ne, ne ta ekskursija, mes mokėjome po 30 eurų žmogui.“ Tačiau netrukus atvykus autobusiukui, vairuotojas ištarė tiek jų, tiek mūsų pavardes.
Minėti lietuvaičiai dar autobusiuke mąstė, kad galbūt mus visus kartu nuveš iki uostelio, o ten jau paskirstys po skirtingus laivus.
„Jūs mokėjote po 10 eurų, tad tikriausiai plauksite su kokiu mažesniu laiveliu“, – svarstė poilsiautojai iš Lietuvos.
Tačiau galiausiai atvykus į vietą paaiškėjo, kad mes nusipirkome tą pačią kelionę, tik jie sumokėjo tris kartus brangiau.
Dar nusišypsojęs ištariau: „Manęs tai nestebina. Juk tai – Turkija.“ Tiek jie, tiek mes tame pačiame laive gavome vienodą maitinimą, tris kartus stojome gražiose pakrantėse ir plaukiojome, linksmino smagi muzika ir nuotaikingi animatorių žaidimai.
Galiausiai pagerėjo ir minėtos lietuvaičių porelės nuotaika: „Nesvarbu, kad sumokėjome triskart daugiau. Svarbu, ką pamatėme ir ką patyrėme“.
